Seimo daugumo atstovų teigimu, šis draudimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.
"Ši situacija daro gėdą mūsų valstybei Europos Sąjungos atžvilgiu", - ketvirtadienį pristatydams Seimo kreipimosi tekstą pareiškė Seimo "tvarkiečių" lyderis Petras Gražulis. Jis mano, kad tuo atveju, jei R.Paksui nebus leista dalyvauti rinkimuose, jo rezultatus bus galima ginčyti.
Tiesa, gali būti, kad šis kreipimasis jau nepadės R.Paksui, nes Seimas dėl jo galutinai apsispręs tik antradienį, kai pretendentus remiančių piliečių parašų rinkimui laiko liks tik gera savaitė.
Priminė žmogaus teises
„Įsipareigojimas vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normas bei įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus hierarchine prasme yra esminis konstitucinis principas, tiesiogiai kylantis iš normos, jog Lietuva yra demokratinė valstybė“, - teigiama nutarimo projekte.
Pasak iniciatorių, toks reikalavimas įpareigoja Lietuvą nedelsiant įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuriuo draudimas R.Paksui iki gyvos galvos kandidatuoti Seimo rinkimuose pripažintas neproporcingu.
„Yra akivaizdu, kad EŽTT sprendimas privalo būti įgyvendinamas nedelsiant per protingą laiko tarpą ir valstybės institucijos negali priimti šiam sprendimui priešingų teisės aktų. Yra akivaizdu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas politinėmis priežastimis“, - teigiama projekte.
Nutarimo projekte teigiama, kad neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „būtų grubiai pažeidžiama žmonių teisė rinkti, o rinkimai negalėtų būti laikomi nei sąžiningais, nei laisvais, nei demokratiniais, o jų rezultatai nebūtų nei legitimūs, nei teisėti“.
Teismą pralaimėjo
Seimo kreipimosi į KT siekia R. Paksas, kuriam kelią į rinkimus užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą per apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu“, - konstatavo teismas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos, jog Europos Žmogaus Teisių Teismui draudimą po apkaltos visam gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu, Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
