Maždaug kartą per mėnesį ar du Kauno Eigulių rajoną, Klinikų prieigas pirmoje nakties pusėje drebina kurtinantis besileidžiančio pasieniečių sraigtasparnio garsas.
Talkindami medikams Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) aviacijos rinktinės pilotai sraigtasparniais gabena persodinti skirtus pacientų organus, taip pat – chirurgų brigadas.
Kiek anksčiau VSAT aviatoriai sraigtasparnius tupdydavo Kauno klinikų teritorijoje buvusioje dykynėje. Toje vietoje prasidėjus statyboms, šiuo metu orlaiviai leidžiasi šalia Klinikų esančios generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos stadione.
Kauno klinikų atstovai teigė, kad jau šių metų pabaigoje sraigtasparniai turėtų leistis nuošalesnėje vietoje – aikštelėje šalia statomo naujojo traumų ir skubios pagalbos centro.
Širdis iškeliavo į Vilnių
Vasario 22-osios naktį, apie 1 val. 30 min., Kadetų mokyklos stadione nusileidęs VSAT sraigtasparnis atskraidino kardiochirurgų brigadą. Čia jau budėjo ir orlaivio laukė policijos patrulių ekipažas.
Mirus jaunai moteriai, jos artimieji davė sutikimą organus panaudoti transplantacijai.
Kardiochirurgai išėmė širdį, ir gyvybiškai svarbus organas kartu su medikais pasieniečių sraigtasparniu buvo nuskraidintas į sostinę. Apie 3 valandą nakties orlaivis nusileido Santariškėse, transporto žiede. Šalia įsikūrusioje klinikoje jau buvo pasirengta donoro širdies persodinimui.
Svarbą supranta ne visi
Žeimenos gatvėje, šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų, naktimis retkarčiais nusileidžiantys sraigtasparniai, o tiksliau – jų keliamas garsas, ne visiems kauniečiams patinka.
„Nejaugi sraigtasparniai negali leistis dienomis ir kitoje vietoje, o ne po mūsų langais? Garsas būna toks, jog visi pabundame iš miego“, – pyko prisistatyti nenorėjusi senyva kaunietė.
Yra ir manančių esą taip kariškiai šėlioja, mieste rengdami naktinio skraidymo pratybas.
Tačiau ne visi netoli Klinikų gyvenantys kauniečiai, nors ir pripažįstantys, kad girdi, kaip po vidurnakčio atskrenda ir leidžiasi sraigtasparnis, dėl to pyksta.
„Laikinosios sostinės“ kalbinti miestiečiai sakė supratingai vertinantys šį neįprastą reiškinį, nes pasieniečiai ne šiaip sau skraido mieste naktimis, o gelbsti sunkių ligonių gyvybes.
Kauno klinikų gydytoja nefrologė, transplantacijų koordinatorė Sondra Kybartienė tikino, jog aviatorių pagalba operatyviai gabenant donorų organus – labai svarbi.
Kiekviena minutė – auksinė
„Sraigtasparniais dažniausiai gabenama širdis, plaučiai ir kepenys. Inkstai ir akių ragenos – ne tokie jautrūs laikui, šiuos organus gabename greitosios pagalbos automobiliais arba persodiname toje pačioje ligoninėje“, – sakė gydytoja.
Lede žmogaus širdis gali būti laikoma 2–3 valandas, o kepenys iki 6 valandų, todėl kiekviena minutė medikams tampa auksine.
Gabenti donoro širdį automobiliu iš Klaipėdos, kai kelionė trunka 2,5–3 valandas, rizikinga, organas gali tapti netinkamas transplantacijai. Tokiais atvejais prašoma kariškių pagalbos. Kelionė sraigtasparniu iš Kauno į Vilnių trunka apie 19 minučių.
VSAT orlaiviai šalia klinikų esančios P.Plechavičiaus kadetų mokyklos stadione leidžiasi ne visada. Kartais chirurgų brigadą gabenantys aviatoriai tupia Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste, o greitosios pagalbos automobilis juos atveža į Klinikas.
„Skaičiuojant kiekvieną sugaištą minutę, įvertinant jos svarbą, kelionės iki aerodromo laikas mums be galo svarbus. Todėl pasirinkome artimiausią, šalia Klinikų esančią vietą, kurioje orlaivis gali nutūpti“, – sakė S.Kybartienė.
Nemiega didelis būrys medikų
Medikų brigadas bei donorų organus gabenantys sraigtasparniai dažniausiai Kauno padangę drebina naktį.
Transplantacijų koordinatorė S.Kybartienė minėjo, jog paciento smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama ryte, kai ligonius lanko gydytojai.
„Kol surandami donoro artimieji, kol su jais pakalbama, atliekami visi reikalingi tyrimai, apklausiami recipientai, visa tai užima 10–12 valandų. Virusologinio tyrimo atsakymo reikia laukti dar 6 valandas. Todėl mes darbą dažniausiai pradedame tarp 1–3 valandos nakties“, – sakė medikė.
Naktį išgirdę virš miesto skrendantį, Klinikų apylinkes galingais prožektoriais nušviečiantį sraigtasparnį kauniečiai turėtų suvokti – kažkur neseniai mirė jaunas žmogus.
„Kažkam gedulas ir skausmas, tačiau svarbiausia, kad net ir tokią akimirką žmonės rado jėgų organus paaukoti tiems, kurių gyvybėms gresia pavojus. Kita vertus – tą naktį bus išgelbėta viena ar dvi gyvybės, transplantavus inkstus bei ragenas, dar keliems žmonės pagerinta gyvenimo kokybė. Kalbama apie kelių žmonių gyvybes, tad kelios nemigos valandos, manau, to tikrai yra vertos“, – svarstė S.Kybartienė.
Naktį, kai Klinikų pašonėje leidžiasi sraigtasparniai, nemiega ir medikai. Kol organai išimami, persodinami į recipiento kūną, maždaug pusantros paros dirba apie 200 medikų komanda.
Didžiuojasi aviatoriais
VSAT orlaiviai tupia ir kyla būsimus karius bei teisėsaugininkus rengiančios generolo P.Plechavičius kadetų mokyklos stadione jau daugiau kaip metus. Mokyklos vadovas tikino – naktiniai aviatorių vizitai jokių problemų nesukelia, priešingai – didelė garbė, jog mokyklos teritorija panaudojama kilniam tikslui.
„Sraigtasparniai mūsų stadione leidžiasi tada, kai pamokos jau būna pasibaigusios. Gaila, kad mokiniai būna namuose ir to vaizdo savo akimis nemato. Jie puikiai bendrauja su pasieniečiais, kartu vyksta šviečiamieji užsiėmimai. O tai, kad mūsų stadionas naudojamas bendram pasieniečių ir medikų tikslui gelbstint žmonių gyvybes, – mums didelė garbė“, – „Laikinajai sostinei“ sakė generolo P.Plechavičiaus jaunojo kario kadetų mokyklos direktorius Viktoras Daunys.
Komentuodamas stadione besileidžiančių ir kylančių orlaivių skleidžiamu triukšmu nepatenkintų kauniečių skundus, Kadetų mokyklos vadovas siūlė į laikinus nepatogumus žvelgti globaliau.
„Jeigu nepatenkintieji susidurtų su padėtimi žmogaus, kurio gyvybė priklauso nuo to, kaip greitai bus atvežta donoro širdis ar kitas organas, manau, pakeistų požiūrį. Reikia būti pilietiškiems, tai ne naktinio skraidymo pratybos, o gyvybių gelbėjimo operacija. Joje dalyvaujančius žmones reikia gerbti“, – sakė V.Daunys.
Pasigenda globalaus požiūrio
„Daug metų mūsų sraigstasparniai leisdavosi aikštelėje, esančioje prie pat Kauno klinikų. Kai prasidėjo statybos, teko rinktis šalia esantį mokyklos stadioną. Ši vieta nėra pati tinkamiausia sraigtasparniams tūpti ir kilti“, – sakė VSAT aviacijos rinktinės vadas Viktoras Račiūnas.
Medikams nuolat talkinančios VSAT atstovas sakė pasigendantis globalaus Sveikatos apsaugos ministerijos požiūrio į šią problemą. Jis tikino, kad kaimyninėse šalyse, Lenkijoje bei Vokietijoje, gabenant sunkius ligonius ar evakuojant sužeistuosius plačiai naudojama aviacija, o Lietuvoje nėra net sraigtasparniams skirtų aikštelių.
„Didžiosiose ligoninėse, tokiose kaip Kauno klinikos ar Vilniaus Santariškių, turėtų būti įrengtos specialios aikštelės sraigtasparniams leistis. Reikalavimai joms nėra sudėtingi, didelio ploto nereikia. Svarbu, kad šalia nebūtų aukštų namų ir elektros energijos tiekimo linijų.
Užsienio šalyse aikštelės įrengiamos ant ligoninių pastatų stogų. Deja, apie tai pas mus kol kas negalvojama“, – sakė pasieniečių aviacijos rinktinės vadas.
Gyvybė brangesnė už nemigo naktį
Kęstutis Auryla
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktorius
„Šiandieną VSAT ir karinių oro pajėgų pilotai prie ligoninių esančiuose plotuose leidžiasi ir kyla demonstruodami aukštą profesionalumo lygį.
Ligoninės gydymo centrai, kuriuose atliekamos transplantacijos operacijos, turėtų pasirūpinti sraigtasparniams skirtų aikštelių įrengimu. Jos turi būti įrengtos pagal atitinkamus reikalavimus, turi būti saugios tiek įgulai ir keleiviams, tiek ir aplinkiniams.
Įrengiant aikštelę labai svarbu, kad šalia nebūtų kliūčių ruožo. Vieta turi būti lygi, kietu pagrindu, kad oro srautas nepakeltų šiukšlių ar akmenų. Sraigtasparniai yra brangūs, gali būti nepataisomai pažeisti jų elementai.
Ant pastato stogo įrengti aikštelę nesudėtinga atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Pastatas turi būti taip suprojektuotas ir pastatytas, kad jo konstrukcijos atlaikytų ir didelį sraigtasparnio svorį, ir vibraciją. Turi būti atliekami skaičiavimai, inžineriniai sprendimai. Taip pat aikštelė turi būti ženklinama specialiais ženklais, pažymima naktį šviesos signalais.
Šiuo metu yra taip, kaip yra, norint padėtį pakeisti – būtinos investicijos. Aviaciją panaudojant medicinos reikmėms, skrydžių vis daugės. Aišku, neišvengsime skrydžių virš miestų, tačiau tai daroma gelbstint žmones. Gyvybė kur kas brangiau už poveikį aplinkai, kažkieno patirtą nemigo naktį ar kitus laikinus nepatogumus.“
Pasieniečių orlaiviai ant stogų nesileis
Kęstutis Stašaitis
Kauno klinikų stacionarių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas
„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelės trūkumas – aktuali ir mums žinoma problema. Ketiname ją spręsti, aikštelę įrengti Klinikų teritorijos pakraštyje, šalia naujojo Traumų ir skubios pagalbos centro, kur buvo ūkiniai pastatai ir nėra nei gyvenamųjų namų, nei gatvių.
Vieta bus nuošali, šalia aikštelės – įvaža į naująjį traumų skyrių. Manau, kad ši vieta turėtų visiems tikti. Naujasis Klinikų skyrius veiklą turėtų pradėti šių metų pabaigoje, tuo metu čia galės leistis ir sraigtasparniai. Aikštelė tarnautų tiek donorų organus, tiek sunkios būklės ligonius gabenantiems sraigtasparniams.
Svarstėme galimybę nusileidimo aikštelę įrengti ant pastato stogo, atlikome skaičiavimus, tačiau šios minties vėliau teko atsisakyti.
Dėl orlaivio svorio ir jo keliamos vibracijos tektų papildomai tvirtinti pamatus ir pastato konstrukcijas. Aišku, šis sprendimas būtų labai patogus, tačiau darbų kaina gerokai padidėja. Taupydami lėšas nusprendėme įrengti antžeminę aikštelę.
Suomijoje esu matęs sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, įrengtą šalia įvažos į ligoninės priėmimo skyrių. Tai niekuo neišsiskirianti vieta, aviatoriams reikalingas tik specialus tūpimo vietos ženklinimas, arti negali būti aukštų medžių ir laidų.“
