S.Rachinšteiną pažįstantys ir nuo jo nukentėję verslininkai negali patikėti, kad jis pagaliau priėjo liepto galą.
Bet ar tikrai teisėsauga šį kartą pasirodys esanti pajėgi išnarplioti painias šio veikėjo sukurtų įmonių finansines schemas, kurias yra atskleidęs „Lietuvos rytas“?
Kai kurios bylos tiriamos jau dešimtmetį, bet pričiupti šio veikėjo vis nepavykdavo.
Atrodydavo, kad jis tiesiog tyčiojasi iš teisėsaugos.
Kol bylų tyrėjai narpliodavo vienus įtartinus sandorius, S.Rachinšteinas iškrėsdavo naujų finansinių fokusų – sau skolindavo pinigus, pats iš savęs pirkdavo nekilnojamąjį turtą, menkaverčius sklypus paversdavo vertybe, klastodavo sutartis ir stebuklingai laimėdavo bylas prieš jį į teismą padavusius verslininkus.
Maža to, dar pats jiems pareikšdavo ieškinius.
Ne vieną į milijonieriaus pinkles įkliuvusią įmonę ištiko bankrotas, o jis toliau audė savo galimų aferų tinklą.
Vis dėlto kai praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai sulaikė S.Rachinšteiną ir jo bendrininkų grupę, taip pat atliko kratas šio šešėlinio veikėjo biuruose, o gerai užmaskuotose saugyklose pavyko aptikti nemažai svarbių duomenų.
Regis, atsirado netgi neva sudeginti seni dokumentai, kuriuos nesėkmingai reikalavo pateikti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įtarusi bendrovę „Serneta“ sukčiavimu, norint susigrąžinti tariamą mokesčių permoką.
S.Rachinšteinui ir su juo siejamoms bendrovėms (o jų – ne mažiau kaip 17) seniai iškelta daugybė bylų.
Aferų meistras jau buvo teisiamas dėl 11 mln. litų legalizavimo per fiktyvių įmonių tinklą ir įtarimų, kad galėjo pasisavinti per 1,7 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių, bet buvo išteisintas.
Tiesa, Vilniaus apygardos teismas šią dešimtmetį trunkančią bylą nagrinėja iš naujo, nors atrodė, kad ir vėl S.Rachinšteinui bei drauge teisiamiems septyniems jo bendrams pavyks išsisukti, nes šių metų pabaigoje turėjo sueiti senaties terminas.
Dabar šios viltys gali žlugti, nes senatis bylai netaikoma, jei teisiamasis dar nepasibaigus teismo procesui įvykdo kitą nusikaltimą.
Atrodo, kad taip ir nutiko – S.Rachinšteinas už grotų atsidūrė dėl naujos įtartinos veiklos.
FNTT įtaria, kad klastodamas statybos darbų, įrangos pirkimo bei paskolų dokumentus jis bandė pasisavinti 3 mln. litų ES lėšų.
Įtariamasis laikomas vienu turtingiausių žmonių Baltijos šalyse, jam neoficialiai priskiriami net 168 pastatai ir sklypai, tačiau gerai žinoma, kad aferų didmeistriams turtų niekuomet nebūna gana.
Tačiau po paslapties skraiste mėgusio slėptis milijonieriaus realūs turtai iki šiol buvo didelė mįslė bent jau antstoliams. Jie nesugebėjo rasti nei jo biurų, nei kitokio turto.
Jei tikėtume šio šešėlinio veikėjo deklaracijomis VMI, jis laikytinas visišku skurdžiumi – turi viso labo du senus nežinia kur esančius automobilius.
Visiškai kitoks vaizdas atsivėrė kratas dariusiems FNTT pareigūnams.
S.Rachinšteino namuose jie rado didžiulį kiekį aukso dirbinių, perlų, areštavo prabangų automobilį „Porsche Cayenne“.
Beje, atidesni tyrėjai ir anksčiau nesunkiai galėjo aptikti S.Rachinšteino šeimos turtų pėdsakų – jo sūnus socialiniame tinkle mėgsta dėti nuotraukas, kuriose pozuoja šalia prabangių automobilių.
Susidaro įspūdis, kad FNTT vis dėlto ėmėsi rimtai narplioti galimas aferas.
Matyt, bijodamas įkliūti šis veikėjas slėpdavo net savo biurų adresus, susitikinėdavo su klientais jam neoficialiai priklausančių pastatų kavinėse.
Bet pareigūnai, matyt, žinojo, kur reikia ieškoti juos dominančios informacijos, ir įtariamuosius užklupo netikėtai – jiems nepavyko, nors ir pabandė pasprukti iš biuro į slaptas bendrovių patalpas.
Kad šį kartą S.Rachinšteinui gali būti nelengva išsisukti, rodo ir tai, jog Vilniaus apylinkės teismas iš esmės tenkino prokuratūros prašymą suimti įtariamąjį, tik skyrė ne trijų, o dviejų mėnesių terminą.
Vadinasi, buvo pateikti tikrai svarūs argumentai, nes iki šiol ne vienas teisėjas būdavo stebėtinai palankus S.Rachinšteinui – jie priimdavo už gryną pinigą net pačius neįtikėčiausius brangiai mokamų advokatų pateiktus išsisukinėjimus, o nagrinėdami jo pateikiamus gausius ieškinius net atleisdavo nuo žyminio mokesčio.
Neabejotina, kad teisėsaugos dar laukia sunkus ir ilgas mūšis siekiant įveikti galingos S.Rachinšteino gynybos bastionus.
Bet jeigu pavyktų įrodyti vieną aferą, tikriausiai pajudėtų iš mirties taško ir kitos bylos.
Tai svarbu ne tik nuo šio veikėjo nukentėjusiems ir nuostolių atlyginimo nesulaukiantiems verslininkams ar mokesčių prievaizdams, vis mėginantiems sugrąžinti į biudžetą milijonus pasisavintų mokesčių.
Neskęstančio aferisto simboliu tapusio šešėlinio veikėjo bylos – brandos egzaminas ir mūsų šalies teisėsaugai.
