Teismas pažymėjo, kad teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog būtų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Nagrinėjamoje byloje nustatyti net keli epizodai, kurie tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai gali būti vertinami kaip teisėjų etikos pažeidimas.
Pasak teismo pranešimo, tiek Teisėjų taryba, tiek bylą nagrinėję teismai sprendė, kad su teisėjo etika nesuderinami veiksmai, kai A.Lisauskas, siekdamas paveikti konkrečios bylos eigą, darė poveikį ją nagrinėjančiam teisėjui, priimdamas sprendimus nagrinėjamose bylose, pasidavė pašalinei įtakai (prašymams griežtai nebausti, siūlomiems bylos sprendimo variantams), nesiėmė veiksmų išvengti tokios įtakos, jai pasidavė, bendravo su kitų institucijų (šiuo atveju - Kauno teritorinės muitinės) darbuotojais, siekdamas paveikti jų sprendimus, priimamus atliekant funkcijas (prašė „atiduoti“ sulaikytą krovinį, „spustelt“ šį klausimą sprendžiančius pareigūnus) trečiųjų asmenų naudai ir interesams.
Nustatyta, kad A.Lisauskas iš pareigų atleistas remiantis operatyvine medžiaga, kuri surinkta taikant sankcionuotus operatyvinius veiksmus. Priimdami skundžiamus sprendimus tiek Teisėjų taryba, tiek prezidentė, tiek bylą nagrinėję teismai turėjo visą išslaptintą operatyvinio tyrimo medžiagą, taigi turėjo galimybę patikrinti STT teiginius, įvertinti jų reikšmę viso pokalbio kontekste.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisėjo vardą žeminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iš pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama - eksteisėjas galutinai pralaimėjo kovą dėl atleidimo iš darbo.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A.Lisauskas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą atleistas 2011 metais. Savo ieškiniais jis bandė įrodyti, kad neatliko tokių veiksmų, už kuriuos jį reikėjo atleisti iš darbo.
Eksteisėjas teismų prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentei atleisti jį savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovas taip pat prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pačios prezidentės 2011 metų gegužės 15 dienos dekretą dėl jo atleidimo iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas nepageidavo.
Tuometinis teisėjas A.Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis šia STT medžiaga vėliau priimti sprendimai dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo atleidimo.
A.Lisauskas savo ruožtu teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą žeminantį poelgį - STT medžiagoje minimi jo nutarimai administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir jos skundų nerašė.
