Karinis variantas dar keistesnis, kadangi daugumai piliečių sunku įsivaizduoti rusų šarvuočių kolonos, riedančios į Ukrainos gilumą.
Kas Rusijos prezidentą verstų kariauti, jeigu jis pasiryžtų? O kas vertė japonus užpulti Amerikos laivyną Perl Harbore?
Amerikiečiai užmetė Japonijai kilpą ant kaklo. Buvo įšaldyti visi Japonijos aktyvai, paskelbtas naftos ir jos produktų pardavimo Japonijai embargas. Pareikalauta, kad japonai pasitrauktų iš užgrobtų Azijos teritorijų, kur būta naftos verslovių. O sukauptų naftos produktų atsargų Japonija turėjo vos porai metų. Tada vis tiek būtų tekę kapituliuoti.
Rusijos palyginimas su Japonija gali sukelti juoką, kadangi rusai turi didžiulius energetinių išteklių klodus. Bet Rusijos gerovė priklauso nuo naftos ir dujų kainų. Išbandytas veikimas – JAV gali spausti Saudo Arabiją ir Katarą, kad šie padidintų naftos ir dujų gavybą, tokiu būdu siekiant numušti šių išteklių kainas ir taip sumažinti Rusijos pajamas.
Pernai gruodį Iranas paskelbė, kad nepaisydamas kainų smukimo galimybės, jis didins naftos gavybą. Atsiradus ženklų, kad Vakarai susitars su Iranu dėl jo branduolinės programos, leisgyvis „Nabucco“ dujotakio projektas staiga vėl įgavo prasmę. „Nabucco“ – tai nerusiškos dujos Europai. Su popieriaus lapu, rašykle ir kalendoriumi galima nesunkiai apskaičiuoti, kada Rusija turės didelių finansinių keblumų.
Agresija prieš Ukrainą – savotiškas prevencinis smūgis. Maidanas nušluojamas kartu su visa šalimi. Tai ne tiek fizinis griovimas, kiek valstybės susilpninimas ir galimas padalijimas.
Po Sočio olimpiados dar neišsipagirioję rusai gauna naujų svaigalų – prie Rusijos de facto prijungiamas Krymas ir rytinės Ukrainos žemės. Šalies viduje užveržiamos veržlės – kad nebūtų jokių rusiškų maidanų. Piliečių gerovė smunka, tačiau, kas supras – kiek dėl vidinių Rusijos bėdų, kiek dėl Vakarų sankcijų?
V.Putinui reikia sankcijų kaip dūmų uždangos, kuri leidžia paslėpti ekonominių nesėkmių priežastis. Vietoje sviesto – neretai lietuviško – Rusijos liaudis gauna imperiją.
Ar tam seniai ruoštasi? Rusijos intelektualams ką tik pasiūlyta naujutėlė politologo Glebo Pavlovskio knyga „Rusijos Federacijos sistema 2014 m. kare“. Tai Niccolo Machiavellio traktato „Kunigaikštis“ („Valdovas“) komentarai. G.Pavlovskis mano, kad Rusijos silpnas valstybingumas strategiškai neįveikiamas taikos metu ir atsparus karui.
Karo metu svarbu kuo nors užimti inteligentiją – tegul gromuliuoja N.Machiavelli su G.Pavlovskiu.
Knygą autorius parašė ne per vieną naktį. Gal paskutinę akimirką pavadinimą padarė aktualesnį – priminė apie 2014 m., kada minimas Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis.
Knygos lotynišką paantraštę „De Principatu Debili“ – apie neįgalią, arba silpną kunigaikštystę – koks nors neišmanėlis gali palaikyti užuomina apie debilų viešpatiją. Kurios valdžia mano, kad gali sėkmingai kariauti su Amerika, pridurkime nuo savęs. „Laisvoji banga“
