1991 metų Medininko žudynių dalyvis K.Michailovas buvo sulaikytas 2007 metų lapkričio 28 dieną Latvijoje remiantis Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.
Jį sulaikius paaiškėjo, kad K.Michailovas kaimyninės valstybės sostinėje gyveno pakeitęs pavardę (iš Nikulino tapo Michailovu), buvo sukūręs šeimą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, K.Michailovas savo kaltę neigė, tačiau teismui užteko jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
2011 metų gegužės 11 dieną teismas pripažino K.Michailovą kaltu dėl žmogžudysčių ir skyrė didžiausią galimą bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos. Taip pat buvo patenkintas prokuratūros ieškinys - 2,3 mln. litų.
Teismas įstrigo dėl Rusijos kaltės
K.Michailovas su tokia bausme nesutiko. Jis parašė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį išteisinti. Kol K.Michailovo skundas pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą persigalvojo ir prokuratūra, kuri užsimanė, kad vyras būtų nuteistas ne tik dėl žmonių nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui.
2012 metų sausio 26 dieną prasidėjusi Medininkų bylos apeliacija tęsiasi iki šiol. Pernai gruodį teismas buvo priverstas daryti pertrauką iki balandžio 30 dienos, nes Rusija nesiteikė atsakyti į Lietuvos teisinės pagalbos prašymą apklausti kai kuriuos po jos sparneliu prieglobstį radusius veikėjus.
Pernai birželį Lietuvos apeliacinis teismas su teisinės pagalbos prašymais kreipėsi į Latviją ir Rusiją, kad būtų apklausti liudytojai, buvę Vilniaus ir Rygos omonininkai - Viktoras Michailovas, Igoris Gorbanas, Vladislavas Pužajus, Igoris Dežinas, Aleksandras Kuzminas ir Igoris Puzinas.
Latvija teisinės pagalbos prašymą įvykdė, tačiau iš Rusijos atsakymo nesulaukta ir iki šiol neaišku, ar teismas galės tęsti darbą balandį.
Latviai leido teisti
Lietuvai užsimanius teisti K.Michailovą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui, Generalinė prokuratūra paprašė Latvijos teisėsaugininkų leisti jį teisti pagal kitą 100 Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnį, nes teisėsaugininkų duomenimis, K.Michailovas Lietuvoje ir Latvijoje vykdė nuolatinį šių valstybių gyventojų persekiojimą ir juos žudė.
2012 metų kovą buvo gautas atsakymas – latviai neprieštarauja, tačiau patys jokių pretenzijų K.Michailovui neturi, nes jis dėl savo įvykdytų nusikaltimų jau buvo nuteistas Latvijoje ir atliko jam paskirtą bausmę.
Prokurorų pasikeitusiems planams tada prieštaravo ir pats teisiamasis, ir jo gynėjas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.
„Kategoriškai nesutinku, nes aš niekada nevykdžiau ir nevykdau jokių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ar pačią valstybę. Taip pat niekada nedariau jokių nusikaltimų prieš Latvijos piliečius. Kelti man naują bylą nėra jokio pagrindo, nėra nei naujų faktinių aplinkybių, nei mano kaltės įrodymo“, - kalbėjo K.Michailovas.
Advokatas grasino Strasbūru
A. Marcinkevičiaus teigė, kad teisti K.Michailovą dėl karo nusikaltimų neįmanoma teisiškai.
„100-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis Lietuvos baudžiamajame kodekse atsirado 2003 metais. Jis buvo suformuluotas vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, t.y. ratifikavus 1998 m. Romos kriminalinio tribunolo statutą. Lietuva tai padarė 1993 metais. O šio statuto septintajame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad jis galioja tik nuo šios tarptautinės konvencijos pasirašymo dienos, nuo 1993 m. ir atgal netaikomas netgi tiems nusikaltimams, kurie turi neabejotinai visus aiškius tokių baisių nusikaltimų požymius“, - prieš porą metų portalui lrytas.lt aiškino A.Marcinkevičius.
K.Michailovo gynėjas tada apkaltino prokuratūrą apgavus kolegas iš Latvijos, esą latviams nusiųstame prašyme buvo kalbama ne apie kaltinimų pakeitimą, o tik jų ribų išplėtimą, bei grasino Europos Žmogaus Teisių Teismu Strasbūre.
"Kur tai matyta, kaltinimai pateikinėjami atbuline data, žmogus kaltinamas sistemingu žmonių persekiojimu ir žudymu, kai jis, tos pačios bylos duomenimis, Lietuvos teritorijoje iš viso buvo tik 12 val., dalis įkalčių kažkur dingo, tarp jų ir Tomo Šerno pirmasis liudijimas, kuriame jis aiškiai nurodo šaudžiusį asmenį, taip pat Mindaugo Balavako ginklas, kuris buvo parduotas aukcione. Mes po 20 metų nuvažiavę prie vagonėlio, ten radome gilzių. Kaip jie tyrė tą bylą, nesuprantu", - stebėjosi A.Marcinkevičius.
Teisiami už akių
Per Medininkų pasienio punkto užpuolimą 1991 m. liepos 31 d. buo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.
Sunkiai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.
K. Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje. Rusijai atsisakius išduoti kitus įtariamuosius - taip pat buvusius omonininkus - būrio vadą Česlavą Mlyniką ir šio būrio milicininkus Andrejų Laktionovą bei Aleksandrą Ryžovą – tyrimas jų atžvilgiu buvo išskirtas, jie yra teisiami už akių.
Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau nei 20 metų, senatis šioje byloje nebus taikoma.
