Tai - didelė gyvulių "emigracija", kurios srautą palaiko nedideli, po keletą gyvulių paauginantys ūkiai. Tačiau į užsienį išgabenus jaunus gyvulius, ypač telyčaites, prarandama ir galimybė padidinti bendrą gyvulių skaičių Lietuvoje bei atnaujinti melžiamų karvių bandas.
Stiprūs Lietuvos ūkiai, kurie plečiasi, stebuklų neieško užsienyje. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė „Agrowill Group“ pernai iš smulkiųjų mūsų šalies pieno ūkių nupirko 488 telyčias. Visų jų laukė tas pat likimas, - jos būtų išvežtos į užsienį.Ši bendrovės investicija siekė daugiau nei 1,2 mln. litų.
„Pinigai nukeliavo į Lietuvos kaimą ir sustiprino mūsų valstybės žemės ūkį. Tikimės, kad šios telyčios sustiprins mūsų bendrovės pieninių karvių bandą ir parduodamo pieno kiekį padidins daugiau kaip 15 procentų“, - sakė „Agrowill Group“gyvulininkystės vadovas, veterinarijos dr. Sigitas Japertas.
Jo teigimu, gyvulius bendrovė ne šiaip įsigijo Lietuvoje. Daugelio Lietuvos ūkininkų laikomų lietuviškų telyčaičių genetinis potencialas yra puikus, tad svarbu jį išsaugoti. „Jaunos telyčiukės geriau prisitaiko prie pasikeitusių laikymo sąlygų, o tai ypač svarbu dideliuose pieno ūkiuose. Nupirktus jaunus gyvulius auginame atsižvelgdami į savo poreikius: vakcinuojame nuo infekcinių ligų, pradedame šeriti tokiais pašarais, kuriuos gauna ir melžiamos karvės, - taip suformuojama virškinimo sistema. O ir susklinamos telyčaitės įvertinus tai, kad jų palikuoniai perimtų gerąsias genetines savybes“, - apie tolesnį telyčaičių likimą pasakojo S.Jaspertas.
Lietuvoje supirktos ir bendrovės užaugintos telyčios papildys produktyvią bendrovės pieninių galvijų bandą. Pernai vidutinis metų primilžis iš vienos karvės joje siekė 7,4 tonos, tuo tarpu Lietuvoje bendras primilžio vidurkis sukasi apie 6,8 tonos. Bendrovė taip pat smarkiai padidino penimų pieninių veislių bulių skaičių – penėjimui palikta 1380 bulių, o visa banda padidėjo 45 proc. Planuojama, kad jau šiemet daugiau nei 500 lietuviškais pašarais nupenėtų bulių bus parduoti mėsos perdirbėjams. „Gaila tik, kad Lietuvos mėsos perdirbėjai, o pavymui - ir prekybininkai kažkodėl labiau linkę pirkti karves - prekiauti karviena, o ne jaunų, nupenėtų lietuviškų bulių mėsa“, - kalbėjo S.Japertas.
