Pasak ekspertų, Lietuva gali būti vadinama konsoliduota demokratija ir, nors atsiliekame nuo Slovėnijos ar Estijos, esame šiek tiek aukščiau vadinamųjų naujųjų ES valstybių vidurkio. Šis rodiklis esą galėtų būti dar geresnis, jei ne prastas įvertinimas korupcijos srityje.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 21-28 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, vasarį beveik šeši iš dešimties (58 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o kas trečias (35 proc.) buvo patenkintas demokratija Lietuvoje. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pasitenkinimas demokratija Lietuvoje per pastaruosius metus nepasikeitė, o paskutinį žiemos mėnesį nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje padidėjo 4 procentiniais punktais.
Tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje, dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei apklausti studentai ir moksleiviai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 2500 litų).
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, darbininkai, bedarbiai ir pensininkai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų).
Demokratijos veikimu šalyje daugiau patenkinti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (57 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (55 proc.), o daugiau už kitus nepatenkinti yra partijos Tvarka ir teisingumas (74 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (71 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (69 proc.) rinkėjai.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo, nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovo Lietuvoje Vyčio Jurkonio, „Freedom House“ duomenys rodo, jog tam tikrose srityse Lietuvoje galima pastebėti svyravimų (pavyzdžiui, priekaištų sulaukė Seimo rinkimai 2012-aisiais, incidentai žiniasklaidos srityje 2013-aisiais), tačiau bendra pilietinių ir politinių laisvių situacija išlieka stabili.
„Pagal daugelį parametrų Lietuva gali būti vadinama konsoliduota demokratija ir, nors atsiliekame nuo Slovėnijos ar Estijos, esame šiek tiek aukščiau vadinamųjų naujųjų ES valstybių vidurkio. Šis rodiklis galėtų būti dar geresnis, jei ne prastas įvertinimas korupcijos srityje“, – teigia V.Jurkonis.
Tačiau, anot jo, reikia pastebėti, jog tam tikras nusivylimas demokratija jaučiamas visame regione. Prieš keletą metų atliktas pasitikėjimo demokratija ir rinkos ekonomika vertinimas (vykdytas Pew Research Center) regione atskleidė, jog entuziazmas ir parama pokyčiams Lietuvoje 1991 m. buvo išskirtiniai, viršijantys 75 proc.
Tai lėmė ir didžiulius lūkesčius, kurie dėl įvairiausių priežasčių – tiek išorinių (blokada, ekonominės krizės, Kremliaus įtaka Lietuvos politiniam gyvenimui bei žiniasklaidai, energetinė priklausomybė), tiek vidinių (politikų elgesys, korupcijos mastai, vienybės stoka) – nebuvo įgyvendinti arba buvo įgyvendinti tik iš dalies. Tas pats tyrimas, kaip ir „Baltijos tyrimų“ duomenys, rodo, jog jaunimas, miesto gyventojai, taip pat geresnį išsilavinimą turintys žmonės yra labiau patenkinti demokratija.
„Tam yra ne viena priežastis. Įdomu, jog minėtas tyrimas išskiria individualumo svarbą Lietuvoje – net 58 proc. lietuvių manė, jog nesėkmes lemia asmeniniai pasirinkimai ar trūkumai, o ne aplinka. Tai iš dalies paaiškina, kodėl Tvarkos ir teisingumo partijos rinkėjai yra vieni labiausiai nepatenkintų situacija Lietuvoje – juk šios partijos lyderis labiausiai asocijuojamas su fraze „aplinka kalta“. Maža to, ne vienas politologas pastebi, jog Tvarka ir teisingumas turbūt artimiausia antisisteminės partijos kategorijai. Nors ši partija yra valdančiojoje koalicijoje, rinkimų metu dažniausiai apeliuoja į protesto balsus, todėl šios partijos rinkėjo nepasitenkinimas demokratija Lietuvoje neturėtų stebinti“, – teigė V.Jurkonis.
Kita vertus, anot V.Jurkonio, žinoma, nemažai lemia ir galimybės turėti bent keletą informacijos šaltinių bei gebėjimas kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Tai kur kas sudėtingiau esant provincijoje, nemokant užsienio kalbų ir neturint galimybės palyginti Lietuvos kad ir regioniniame kontekste.
„Dažniausiai, ką galima išgirsti, tai varžybas su Estija, bet jeigu pažiūrėtume plačiau ir turėtume informaciją apie Rytų partnerystės valstybes (Baltarusiją, Moldovą, Armėniją), jau nekalbant apie Centrinės Azijos šalis, tai pamatytume, kad euroatlantinė integracija Lietuvai buvo teisingas pasirinkimas.
Tai nereiškia, jog valstybėje nebėra problemų ar kad išvengsime iššūkių ateityje, bet regioninė perspektyva leistų viską matyti šiek tiek optimistiškiau. Turbūt buvo mąstančių, kad įstojus į euroatlantines struktūras bus galima dykaduoniauti arba tiesiog išnaudoti Briuselį. Reikia suprasti, jog beveik ketvirtį Lietuvos biudžeto sudaro ES parama, o Lietuvos įmokos į ES biudžetą yra daugiau nei 5 kartus mažesnės nei gaunama grąža. Kitas klausimas – kaip visa tai panaudojama, bet tam būtina ir aktyvi visuomenė, ir žiniasklaida, taip pat ir politinė valia, užtikrinantys skaidrumą bei atskaitomybę“, – įžvalgomis dalijosi „Freedom House“ padalinio Lietuvoje vadovas.
V.Jurkonio vertinimu, pastaruosius metus Lietuvoje pastebima aktyvesnė pilietinės visuomenės veikla (pavyzdžiui, pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“), taip pat tokios iniciatyvos, kaip elektroninė svetainė stirna.info, atskleidžianti žiniasklaidos priemonių savininkus. Valdžios struktūrose atsiranda jaunesnių veidų, kurie moka peržengti partines linijas ir stengiasi mąstyti valstybiškai.
Politologas ragina nepamiršti, jog yra ir trečiosios šalys, kurios visais įmanomais būdais stengiasi diskredituoti Lietuvos raidą bei pasiekimus, pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kiek įmanoma labiau suskaldyti visuomenę.
„Tenka tik dar kartą pakartoti, jog, norint atsispirti šiems procesams, būtina sąmoninga bei aktyvi visuomenė, taip pat atsakinga žiniasklaida, kad žmonės nepasiduotų populizmui.
Laisvė glaudžiai susijusi su atsakomybe, todėl būtina ir atvira diskusija, o ne tik kitaminčių demonizavimas, taip pat ir mąstymas plačiau nei asmeninės ar partinės ambicijos“, – teigė V.Jurkonis.
