- Kaip vertinate lietuvius, kurie šiomis dienomis kraunasi lagaminus ir iš Lietuvos traukiasi į saugesnes, jų manymu, valstybes?
- Mano manymu, tai - stipriai perdėta reakcija. Kaip bet kuri pasienio teritorija, Lietuva gali patirti daug įvairių grėsmių, bet galvoti apie naują okupaciją ar bombardavimus Lietuvoje gali tik politikai, kuriems šios spekuliacijos leidžia vėl išsitraukti dešimtmečiais naudotus lozungus.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad galima būtų svarstyti, kam priklauso Klaipėdos kraštas?
- Tai buvo nerimta. Nemanau, kad Putinas būtų išsikraustęs iš proto.
V.Putinas elgiasi kaip chuliganas, nusprendęs pakiršinti kaimo šunis - jis mato, kaip loja Lietuvos politikai ir žviegia su savo patarėjais pilvus susiėmęs.
- Ukrainoje buvote savaitę. Ar Ukraina rengiasi rimtai kariauti?
- Manau, kad taip.
Ukrainiečiai puikiai suvokia, kad Krymas - tai lakmuso popierėlis, kuris leidžia V.Putinui susivokti, kas jį stabdys. Kita vertus, tai „Reichstago gaisras“, kuris leis sudoroti opoziciją Rusijos viduje.
V.Putinas naudoja metodą: „Atkąsiu tiek, kiek leis“.
Europa - ne to lygmens žaidėjas, o Jungtinių Amerikos Valstijų interesas yra Kinija. Daugybė karininkų, kurie buvo rengiami karo veiksmams Europoje, paleisti į atsargą.
- Tai kam amerikiečiams Ukraina?
- JAV Ukraina rūpi tiek, kiek gali prispausti Rusiją dėl Sirijos ir Irano.
Jei čia yra galimybė užminti V.Putinui ant nuospaudos - jie taip ir darys.
- Ar Ukraina pasirengusi rimtam karui su Rusija?
- Įsivaizduoti, kad Rusija pradeda karo veiksmus prieš Ukrainą, kaip valstybė prieš valstybę - įmanoma, bet mano manymu artimiausias scenarijus ne toks.
Kur kas labiau tikėtinas lokalus konfliktas tam tikroje teritorijoje, pavyzdžiui, Kryme, kur abi pusės išstatys ekvivaldentiškas pajėgas.
Greičiausiai rusai ketina paversti Krymą teritorija, kur nežinia kas kaunasi su nežinia kuo: kazokai, Ramzano Kadyrovo čečėnai - iš vienos pusės.
O iš kitos pusės nežinia iš kažkur atsiras Doku Umarovo čečėnai, kurie šioje vietoje užsimanys pakariauti su rusais - tokių ketinimų yra, čečėnai pareiškė, kad formuoja atskirą batalioną, kuris ateina į pagalbą ukrainiečiams.
Visas šis makalas pavers Krymą, kur žmonės uždirbdavo apie milijardą eurų pajamų per sezoną į teritoriją, kur žmonės neturi ką valgyti.
Tos pajamos dabar keliaus kitur - į Sočį. Sočis - tai ne tik olimpiniai objektai, bet ir milijonai kvadratinių metrų naujų namų. Negalėčiau atmesti, kad rimti vyrukai, esantys „valdžios paunksmėje“ tai skaičiuoja.
Kaip bebūtų, dabar keletą metų Krymas patrauklia poilsiaviete nebus.
Žinoma, tai gali peraugti ir į pilnos apimties karinius veiksmus tarp dviejų valstybių.
- Kokios tuomet būtų Ukrainos galimybės?
- Šiuo metu ukrainiečiai turi 140 tūkst. karių reguliarioje kariuomenėje. Tačiau parengtų kariniam konfliktui karių skaičius žymiai mažesnis. Rusai turi apie milijoną, skaičiuojant visas tris kariuomenės rūšis.
Bet daugybė ukrainiečių kovojo įvairiausiuose pasaulio karuose Afrikos Pietų Amerikos valstybėse, jiems kariavimas - profesija. Ir šie žmonės yra pasiruošę grįžti ir dalyvauti konflikte.
Iki šiol žinomas vienintelis dezertyravimo atvejis iš Ukrainos kariuomenės karinės grėsmės akivaizdoje, nors kariškiai gali abejoti šios valdžios teisėtumu. Tai padarė naujos valdžios paskirtas kontradmirolas Denisas Berezovskis.
Kalbėjau su karininkais iš Krymo. Karininkai šią situaciją vertino kaip galimybę parodyti savo patriotizmą. Nė vienas iš jų nebėga. Turiu jų žinutes, kur jie nurodė, ko jiems trūksta: šiltų apatinių drabužių, batų, neperšaunamų liemenių, šalmų. Jie suvokia pareigą ir laikosi priesaikos, nepriklausomai, ar yra rusakalbiai Ukrainos piliečiai, ar ukrainiečiai.
Viskas priklausys, kaip sparčiai V.Putinas žygiuos į priekį.
- Ar dar gali būti, kad nieko neįvyks - jokio konflikto su karinės jėgos panaudojimu?
- Šiandien laikyčiau tokį variantą tikėtinu. Nei vienas iš dabartinių Ukrainos vadovų, su kuriais aš bendravau, nemano, kad jėga galima išspręsti politinę problemą. V.Putinas pralošė informacinį karą, tapo agresoriumi. Bliūkšta jo Eurazijos idėja, nei baltarusiai nei kazachai jo nepalaiko.
Mes buvome ant labai realios karinės grėsmės slenksčio, kuri vis dar egzistuoja. Bet aš nesakau, kad Lietuva atsiduria situacijoje, kai reikėtų kam nors krautis lagaminus.
- Per kiek laiko Rusija užimtų Lietuvą?
- Jei įsiveržtų iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities - karinė kontrolė galėtų būti įvesta per 48 valandas. Tačiau toks scenarijus mažai tikėtinas. Greičiau būtų naudojamos „vietinės savigynos“ pajėgos.
- Kokių ginklų turi Ukraina?
- Kaip valstybė, turinti karinę galią, Ukraina turi rimtą karinį pramoninį kompleksą. Joje buvo ir yra visa ginkluotė, kurią kažkada gamino Sovietų Sąjunga.
Ukrainoje buvo išvystyta kosminė pramonė, gaminamas raketinis ginklas. Jau nekalbant apie tankus, artileriją. Ir dabar daug karinio komplekso elementų gaminama Ukrainoje. Iki šiol veikia mokslinio tyrimo institutai.
Į Ukrainą reikia žiūrėti kaip į labai rimtą karinę jėgą, kuri yra pakankamai gerai ginkluota konvenciniu ginklu.
- O atominė bomba?
- Atominės bombos Ukraina neturi. Pagal 1994 metų sutartį Ukraina - atsisakė atominio ginklo ir jos teritorinį vientisumą įsipareigojo ginti tiek JAV, tiek Rusija, tiek Didžioji Britanija.
- Bet gal kažką pasiliko?
- Ukraina turi 4 atomines elektrines. Esant reikalui tai nebūtų ypatingai sudėtinga, tuo labiau, kad yra specialistų pagaminti „purviną“ atominę bombą. Bet tai pateisintų Rusijos agresiją.
- Ar su konfliktu pajėgi susidoroti Ukrainos valdžia?
- Manau, kad šiandieninė Ukrainos valdžia stipriai vėluoja su svarbiais visai Ukrainai sprendimais. Daug žmonių, kurie pakliuvo į valdžią, pastaruosius mėnesius gyveno Maidanu. Kai reikia geopolitikos, tarptautinių santykių problemas, jie vis dar gyvena Maidane. Daugelis vis dar naiviai tiki Vakarų pagalba.
Situacija vis dar primena 1990 metus Lietuvoje. Bet mes turėjome žymiai daugiau laiko, nei dabar turi Ukraina.
