Tai anaiptol ne pirmasis aršius mūšius Kaune menantis pavojingas sprogmuo, rastas praėjus dešimtmečiams po karo. Tačiau iki šiol valdžia nesuko galvos, kaip perspėti apie galimą riziką ir užkirsti kelią nelaimei. O nesprogusių bombų ir granatų prikimštame Aleksote prasideda žemės kasimo epocha ir niekas negali užtikrinti, kad nepasigirs labai garsus „bum“!
Radinys neišgąsdino
Kauno įmonės KRS ekskavatorininkas, 32 metų Donatas Chaukas ketvirtadienį šventė savo antrąjį gimtadienį. Taip sakoma, kai žmogus per plauką išvengia žūties.
D.Chaukas šventė sąlygiškai, mintyse. Ne prie vaišėmis nukloto stalo, o prie ekskavatoriaus vairo. To paties ekskavatoriaus, su kuriuo prieš dieną, trečiadienį Aleksote, kasdamas požeminę trasą, atkasė maždaug 5 metrų gylyje savo mirtinos valandos laukusios vokiškos aviacinės bombos SD 250.
Ji buvo užtaisyta 130 kg amonito mišiniu. Jai sprogus, Suvalkiečių ir aplinkinėse gatvėse būtų išbyrėję ne tik langų stiklai.
D.Chaukas požeminius darbus dirba jau 12 metų, bet akistata su sprogmeniu jam buvo pirmoji. Tačiau baimės virpulio vyriškis teigė nepajautęs nei kai atkasė sprogmenį, nei kitą dieną, kai vėl reikėjo kasti tą pačią trasą.
Paklaustas, ar nejaučia nerimo, kad čia gali būti ir daugiau bombų, D.Chaukas atsakė: „Išminuotojai ištyrė, sakė nieko pavojingo daugiau nėra. Žmona vakar juokavo, sakė, atseit dabar bijosi bet kokio didesnio akmens. Bet žinau, kokį darbą dirbu. Esu pasirengęs netikėtumams“.
Padidinto pavojaus vieta
Kaune 1941-siais, kai Sovietų Sąjungą puolė vokiečiai, ir 1944-siais, kai traukėsi, virė mūšiai. Sprogimai ir šūviai labiausiai aidėjo Aleksote, nes čia buvo karinis oro uostas, strategiškai svarbus tiltas.
Po karo liko dešimtys, o gal ir šimtai nesprogusių granatų ir bombų, palaidotų giliai po žeme. Istorikai mano, jog besitraukiantis vokiečiai ir tyčia paliko ginklų, sprogmenų.
Logiška būtų manyti, jog atsakingos institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį žemės judinimo darbų priežiūrai. Perspėtų pamatus namams ar šulinius kasančius gyventojus ir požemines trasas rausiančias bendroves apie galimus pavojus.
Nieko panašaus. Jokios sprogimų užkardymo sistemos nėra. Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus sakė, jog nėra jokių miesto ar centrinės valdžios sprendimų Kauno Aleksotą paskelbti padidinto pavojaus zona.
Aleksoto seniūnijai nuo pat jos įkūrimo pradžios vadovaujanti Liukrecija Navickienė taip pat pripažino, jog nebuvo girdėjusi reikalavimų, siūlymų perspėti aleksotiškius saugotis po žemėmis snaudžiančių grėsmių.
J.Vitkaus inžinerinio bataliono atstovas ryšiams su visuomene Irmantas Genevičius paaiškino, jog išminuotojai taip pat nėra įgalioti užsiimti prevencija.
„Žinoma, tų vietų, kuriose randame sprogmenis, aplinkinius gyventojus įspėjame apie grėsmes, paaiškiname, kaip elgtis radus įtartiną daiktą“, - teigė I.Genevičius.
Paauglys parsinešė granatą
Vien praėjusiais metais išminuotojai Kauno miesto teritorijoje nukenksmino per 40 sprogmenų.
Tai, kad Aleksotas po žemėmis prikimštas sprogalų, liudija ir dar vienas kitą dieną po bombos radimo paaiškėjęs faktas. Pasirodo, palyginti netoli vietos, kurioje iškastas aviacinis sprogmuo, paauglys buvo aptikęs ir į namus atsitempęs karo laikų granatą. Galimai pats ištraukė sprogdiklį ir padėjo ant spintos. Motinai apie radinį papasakojo, tik pamatęs aplink trasą susibūrusią policiją ir išminuotojus.
Aleksote mirtino karo laikų palikimas taps vis grėsmingesnis – šiame ant rūdijančių bombų pastatytame Kauno mikrorajone įsibėgėja ES lėšomis remiami vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbai.
Bus kasama daug ir ilgai. Visą riziką ant savo galvos turės prisiimti patys kasėjai.
Gatvę užtvėrė automobiliais
Požeminius darbus Aleksote atliekančios įmonės KRS padalinio vadovas Saulius Mockus prisiminė, jog karo laikų sprogmenį šios bendrovės darbininkai buvo atkasę praėjusiais metais Ukmergėje.
„Mes instruktuojame darbininkus, kaip elgtis tokiu atveju. Kai vakar Aleksote mūsų ekskavatorininkas iškasė sprogmenį, iš karto sujudome, automobiliais užtvėrėme gatvę“, - pasakojo S.Mockus.
Trečiadienį iš rizikingos zonos Aleksote buvo paskelbta evakuacija, iš namų vienai nakčiai paraginta išsikelti 200 gyventojų. Dauguma jų prisiglaudė pas kaimynus.
Viena prisiglaudėlių, 83 metų aleksotiškė Genovaitė Bukauskienė teigė nemiegojusi visą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.
„Vyrai kortavo, o mes, moterys, kalbėjome, kad gyvename čia kaip ant parako statinės“, - guodėsi moteris.
G.Bukauskienė pasakojo, kad kaimynystėje yra užmūrytas šulinys, į kurį po mūšių 1944-siais buvo sumesti kritę arkliai, žuvę kareiviai, gal ir granatų, nesprogusių bombų primėtyta.
Bombą daužė plaktuku?
Karo laikų bombomis aleksotiškių neišgąsdinsi, jie pripratę, kad kasdami šulinį ar pamatus namui randa pavojingų daiktų.
Prieš dešimt metų Kaunas virpėjo iš baimės, kai Veiverių gatvės gyventojas Jonas Aleksandras, kasdamas pamatus verandai, palyginti netoli Aleksoto tilto iškasė net pusę tonos sveriančią aviacinę bombą.
Išminuotojai tuomet pašiurpo sužinoję, neva J.Aleksandras bandė plaktuku išardyti bombą, geležį nuvežti į metalo supirktuvę.
Specialistai ištyrė, kad bomba galėjo bet kuriuo metu sprogti. Tokiu atveju būtų atsiradusi 80 metrų ilgio duobė, skeveldros lėkę 2 km. spinduliu. Iš namų, esančių netoli Aleksoto tilto, būtų likę griuvėsiai, skeveldros susmigusios į Senamiesčio pastatus.
„Aleksoto mažylės“, kaip tada buvo pramintas sprogmuo, nukenksminimo operacija truko tris dienas. Bombą vežti į poligoną buvo pavojinga, todėl ją išminuotojai sprogdino netoliese nuo radimo vietos, Aleksoto šlaite.
Po sprogimo lėkte išlėkė aplinkinių namų langai ir net durys, buvo apgadintos sienos iš išorės.
Skandalo prisiminti nenori
Anuomet savotiškai pagarsėjęs J.Aleksandras tebegyvena tame pačiame name Veiverių gatvėje, tačiau silpnos sveikatos vyriškis dabar prisiminti skandalo nenorėjo.
Su žurnalistais atsisakė bendrauti ir jo artimieji.
„Mes užtenkamai prisikentėjome. Bombą sprogdino netoli mūsų namų, langai sudužo, durys išvirto, nuniokotas buvo butas. O valdžia tik du tūkstančius litų davė, nė dešimtosios dalies nuostolio neatlygino“, - piktinosi J.Aleksandro žmona.
Ji griežtai neigė, kad jos vyras bandė plaktuku daužyti bombą.
„Paskalos ir gandai. Jis visą gyvenimą su metalu dirbo, nekvailas juk, nebūtų taip daręs“, - tikino moteris.
Netoliese, toje pačioje Veiverių gatvėje ant šlaito gyvenanti aleksotiškė Genė Katkevičienė tik galvą palingavo: „Daug metų čia gyvenu, esu girdėjusi, kad vos ne kas trečiame name žmonės turi iš po žemių iškastų granatų, šautuvų, šovinių. Gyvename ir nežinome, kurią dieną į orą išlėksime“.
Skaudžiausia nelaimė, susijusi su karo laikų palikimu, praėjusį sekmadienį įvyko Kelmės rajone, Čėsniškės kaime. Vyriškis su paaugle dukra ėjo prie beržo surinkti sulos ir užlipo ant aprūdijusios granatos.
Vyras žuvo vietoje, mergaitė sužeista ir iki šiol gydoma Kauno klinikose.
