Barzdotasis Tėvas Josifas – vienintelis Visagine nuolat gyvenantis stačiatikių sielovadininkas. Čia veikia dvi cerkvės, tačiau kiti dvasininkai atvažiuoja iš kitų miestų. Todėl Tėvo Josifo tarnystė labai svarbi. Šiame rusakalbių mieste stačiatikių bendruomenė didelė, ją sudaro 11 tūkst. žmonių – daugiau nei pusė miesto gyventojų.
Kiekvieną dieną Tėvą Josifą galima sutikti vėsioje, šventųjų paveikslais puoštoje Šv. kankinio Panteleimono cerkvėje, išnirusioje iš nebaigto statyti sovietinio daugiabučio pamatų.
Kažkada čia turėjo stovėti didžiausi Visagine du trylikos aukštų pastatai. Kai rūdijančios Sovietų Sąjungos korpusą pradėjo griauti perestroika, buvo nuspręsta nebestatyti trečiojo Ignalinos atominės elektrinės bloko. Todėl Visagino centre išdygo tik vienas toks sovietinis gigantas, o kito pamatai virto cerkve.
Dabar ant vieno daugiaukščio stogo nuolat ropščiasi fotografai ir smalsuoliai, norintys iš viršaus apžiūrėti keistąjį Aukštaitijos miestą. Sovietinis architektas V.Akutinas suprojektavo Visaginą taip, kad žiūrint iš viršaus jis primintų drugelį. Sakoma, jog senovės Graikijoje šis vabzdys simbolizavo sielą.
Sužlugus sovietinei imperijai vienas drugelio sparnas taip ir neišsiskleidė – miesto statybos nutrūko, kranai surūdijo, stojo betoninis badmetis. Visagino drugelis taip ir sustingo tarp sovietinės imperijos griūties ir prisiminimų apie klestėjimą.
Tuo metu, kai Krymo pusiasalyje Rusijos kariuomenė pradėjo „vaduoti“ savo tėvynainius, Lietuvoje pašnabždomis kalbama, ar Visaginas gali tapti lietuviškuoju Krymu? Juk Kremliaus politikai atvirai kalbėjo apie mūsų šalies „išvadavimą“, o dauguma Visagino gyventojų – rusų tautybės.
Ar Visaginas tikrai yra tiksinti bomba Lietuvoje? Ar gali nutikti taip, kad vieną dieną šis rusakalbių ir stačiatikių miestas nuspręs paskelbti autonomiją ir pasiprašys į Rusijos glėbį? Tarp sovietinio drugelio sparnų gyvenančius žmones išties kamuoja nostalgija, tačiau ji – labai neįprasta.
Miestą ištiko sąstingis
Į Ignalinos atominės elektrinės kiemą įvažiuoja trys tušti miesto autobusai. Apsuka ratą aplink didelę betoninę aikštę, primenančią transporto žiedą, ir sustoja prie plastikinių stotelių. Ten jau laukia kelios dešimtys sustirusių keleivių. Po kelių minučių, apie 15 valandą, pro pagrindines atominės elektrinės pastato duris į kiemą sueina šimtai žmonių. Baigėsi jų pamaina.
Šis vaizdas primena mokyklos kiemą sučirškus paskutinės pamokos skambučiui arba klestinčios gamyklos kasdienybę. Tačiau daugelis žmonių, tą popietę pravėrusių Ignalinos atominės elektrinės pastato duris, nešėsi ne tik maišelius su tuščiomis pietų dėžutėmis, bet ir ilgesį, kurio negalima išmatuoti jonizuojančios spinduliuotės detektoriais.
Ignalinos atominė elektrinė nėra panaši į klestintį fabriką, o jos darbuotojai nėra užtikrinti dėl savo ateities. Branduolinė širdis, pumpavusi gyvybę į Visagino miestą, dabar sustojo, o likusių specialistų darbas – leisti jai ramiai ir saugiai užgesti.
Kai prieš penkerius metus atominė elektrinė buvo visiškai uždaryta, miestą ištiko socialinis ir emocinis šokas. Toks stiprus ir radioaktyvus, kad apšvitino kiekvieną gyventoją, ir nusėdo giliai organizme.
Darbo neteko trys tūkstančiai žmonių. Per devynerius metus gyventojų skaičius sumažėjo nuo 30 iki 21 tūkstančio. Nedarbo lygis Visagine yra didesnis nei Lietuvos vidurkis – apie 13 procentų.
„Daug buvusių darbuotojų, gerų specialistų grįžo į Rusiją, nes ten buvo jų tėvynė. Kai kurie ir artimųjų ten turėjo. Kita dalis žmonių darbą rado Vakaruose“, – pasakojo Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė.
Gabesni Visagino jaunuoliai pasinaudojo Rusijos tėvynainių programa, kuri suteikia galimybę nemokamai studijuoti Maskvos, Sankt Peterburgo universitetuose. Kiti pasirinko Vakarų arba Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Pasiruošę išvykti
Prieš penkerius metus Visaginą sustingdęs socialinis ledynmetis nesibaigė ir šiandien. Atominėje elektrinėje vis dar dirba apie du tūkstančius žmonių. Tačiau visi aiškiai suvokia, kad jie bus reikalingi tik tol, kol vyksta uždarymo procesas. O kas po to?
„Norisi tikėti, kad valdžia pagaliau apsispręs ir pradės statyti naują elektrinę. Mes su šeima turime visokių variantų. Jei nuspręs nestatyti, reikės važiuoti į Rusiją arba Angliją, ten bent darbo yra“, – sakė vidutinio amžiaus atominės elektrinės darbuotojas Jurijus. Vyras atrodė gerai nusiteikęs, šypsojosi, tačiau apie ateitį kalbėjo vis atsidusdamas – lyg apie problemą, kuri jau ne kartą buvo apmąstyta. Atrodo, net pamiršo, kad ką tik skubėjo į miesto autobusą, kuris parveš jį namo.
„Visaginas nori atominės elektrinės“, – tikino merė D.Štraupaitė. Merė pakartojo tai, ką mes ne kartą girdėjome miesto gatvėse, – nauja atominė elektrinė yra didžiausia Visagino viltis.
„Tie žmonės elektrinėje dirbo dešimt penkiolika metų. Ateidavo ryte septintą ir išeidavo vakare. Ir taip kiekvieną dieną. Suprantama, kad jiems bus labai sunku, kai darbo čia nebus“, – sakė statybų bendrovės „Sventonis“ direktorius Sergėjus Kotovas. Jo verslas taip pat susijęs su atomine elektrine – bendrovė montuoja elektros sistemas kietųjų branduolinių atliekų saugykloje.
Visagine veikiančios statybų įmonės vienaip ar kitaip susijusios su atomine elektrine. Vieni verslininkai anksčiau atliko uždarymo darbus, kiti atlieka šiuo metu, treti dalyvauja Ignalinos atominės elektrinės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir siekia gauti pelningų užsakymų.
Tie, kuriems nepasiseka gauti užsakymų, bankrutuoja arba ieško galimybių Rytų Europos rinkose. Pavyzdžiui, užpernai bendrovės „Specialusis montažas“ apyvarta buvo apie 10 milijonų litų, tačiau Ignalinos atominės elektrinės užsakymai baigėsi, tad dabar ji bando įsitvirtinti Rusijoje ir Ukrainoje.
Net statybos bendrovių angarai ir biurai įkurti prie branduolinio milžino tvoros – pramoninėje zonoje. Anksčiau čia veikė valstybės įmonės, prižiūrinčios atominę elektrinę, o prieš penkerius metus jos buvo privatizuotos.
„Vyriausybė turėtų pasinaudoti esama infrastruktūra ir kurti čia pramonę, statyti fabrikus, įdarbinti specialistus. Labai daug gerų darbuotojų dabar niekam nereikalingi, nes neturi, kur panaudoti savo žinių. Todėl dabar visi gyvena išvykimo nuotaikomis ir radę progą išvažiuos iš čia“, – pasakojo S.Kotovas.
Dabartinė Visagino pramonė negali išmaitinti sovietinio drugio. Čia veikia koncernui SBA priklausantis baldų fabrikas „Visagino linija“ ir siuvimo fabrikas „Visa Tex“. Kartu šios bendrovės sukūrė apie 800 naujų darbo vietų. Tačiau šis skaičius – tik trečdalis to, kiek žmonių neteks darbo baigus atominės elektrinės uždarymo darbus.
Meldžia, kad nebūtų karo
Su Tėvu Josifu sėdime Šv. kankinio Panteleimono cerkvėje ir kalbamės apie tai, kaip sovietmečio vėtros atpūtė jį iš saulėtų Gruzijos kalnų į branduolinį Visaginą. „Aš labai noriu ten nuvažiuoti, bet vis kažkaip neišeina“, – prisimindamas tėvynę sako dvasininkas ir trumpam nutyla. Jo sidabrinė barzda veido bruožus dengia lyg sniegas Čcharos viršukalnę, tačiau iš akių suprantu – dvasininkas šypsosi.
Prieš aštuonerius metus Gruziją talžė rusiškos bombos, joje važinėjo sunkiasvoriai tankai. Dabar Rusijos kariuomenė įžengė į Krymą. Kaip Tėvas Josifas vertina Kremliaus veiksmus?
„Aš nepolitikuosiu, nes tarnauju Dievui. Vienintelis dalykas, kurį mes visi galime padaryti, tai melstis, kad aukų būtų kuo mažiau“, – sakė dvasininkas, žiūrėdamas į naujas, dar nenuzulintas cerkvės grindis.
Šiomis dienomis diskusijos apie Krymo okupaciją Visagine tapo svarbia pokalbių tema. Rusakalbiai sudaro aštuoniasdešimt procentų gyventojų, todėl atrodo, kad miestas turėtų palaikyti Kremliaus politiką. Tačiau taip nėra. Nuomonės tokios skirtingos, kaip ir šio keisto miesto žmonių likimai.
„Mes – už Rusiją, o kaip gi kitaip“, – linksmai pratarė atominės elektrinės darbuotojas Vasilijus, skubėdamas į savo automobilį, stovintį pilnoje stovėjimo aikštėje. Paklausus, kaip vertina Rusijos veiksmus Kryme, atsako: „Rusija yra mūsų tėvynė. Lietuva irgi tėvynė, bet esant tokioms aplinkybės mes palaikome Rusiją.“
Sakydamas „mes“ vyras turėjo omenyje Ignalinos atominės elektrinės darbuotojus. Tačiau su Vasilijumi ėjęs rusakalbis kolega paprieštaravo: „Kiekviena šalis savo vidaus problemas turi spręsti pati, ir joks Putinas ar NATO neturi teisės kištis. Teisingai?“
Statybų verslu užsiimantis S.Kotovas sakė, kad jo įmonėje dirba du ukrainiečiai ir net jų nuomonės apie padėtį šalyje smarkiai skiriasi. Iš Vakarų Ukrainos kilęs darbininkas palaiko savo tautiečius, o iš Rytų Ukrainos – smerkia Maidano judėjimą ir laukia, kol rusų kareiviai užgniauš „šitą netvarką“.
Ilgisi ne Rusijos, bet atominės Ar sudėtinga socialinė padėtis, nedarbas, baimė dėl ateities ir sovietmečio ilgesys gali Visagine užkurti maišto laužus? Ar gali būti, kad vietiniai rusakalbiai paprašytų Kremliaus „apginti jų teises“ ir „išvaduoti“, kaip tai padarė Krymo rusai?
„Krymas yra Krymas, o mes kuo čia dėti? Mes gyvename draugiškai, nesipykstame, visi sutelpame“, – sakė vyresnio amžiaus rusakalbis Nikolajus, negalėdamas atsistebėti mano klausimu. Jį sutikome prie Visagino didžiausio prekybos centro „Domino“, kurį apie 16 valandą užgriūna pamainą baigę atominės elektrinės darbuotojai ir jų šeimos.
„Mes visi kartu dirbome, kartu statėme miestą. Rusai, lietuviai, tie patys ukrainiečiai. Čia mūsų miestas“, – aiškino rusų tautybės pensininkas Valerijus, anksčiau dirbęs atominėje elektrinėje.
Visagino merė pripažįsta, kad mieste yra prorusiškai nusiteikusių radikalų. Tačiau teigia, kad jų čia ne daugiau nei kituose Lietuvos miestuose. „Daug vyresnio amžiaus žmonių gimė Rusijoje, jie žiūri rusiškas televizijas, klausosi rusiškų žinių, jie palaiko Rusiją. Bet tai yra emocijos, nostalgija. Tai nereiškia, kad jie norėtų gyventi Rusijoje“, – aiškino politikė D.Štraupaitė.
Miestiečiai sakė tą patį – Visagine nėra etninių ar religinių konfliktų, todėl padėtis smarkiai skiriasi nuo tos, kuri buvo Krymo pusiasalyje. Prisipažinsiu, mane tokios kalbos nustebimo. Juk šiame mieste gyvena 49 tautybių žmonės. Absoliuti dauguma jų yra rusai, o kitą dalį sudaro lietuviai, baltarusiai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai. Čia meldžiasi stačiatikiai, katalikai, sentikiai, net Jahovos liudytojai. Visagine nuolat gyvena apie 3 tūkst. užsieniečių iš Rytų Europos, kurie ieško verslo galimybių ir perka nekilnojamąjį turtą.
Atrodytų, kad tokioje socialinėje aplinkoje konfliktas tarsi užprogramuotas. Ypač kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą ir Visagino gyventojų nuomonės apie tai išsiskyrė.
Tačiau bendraujant su žmonėmis susidarė įspūdis, kad Visaginas – uždara, nuo pasaulio atsiskyrusi bendruomenė, pasislėpusi už Aukštaitijos ežerų ir girių. Šiame tautų ir kultūrų katile žmones jungia ne kalba, tautybė, religija ar politinės pažiūros. Visagine žmones jungia atominė elektrinė.
Čia visiškai nesvarbu, ar tu rusas, ar lietuvis, stačiatikis ar ateistas, iš Anglijos sugrįžęs jaunuolis ar sovietmečiu iš Rusijos atkeliavęs inžinierius. Visagino bendruomenę jungia bendri prisiminimai, patirtis ir nerimas dėl ateities. Jie ilgisi sovietmečio ne dėl Maskvos, bet dėl to, kad tuo metu pulsavo branduolinė širdis.
„Aš gimiau Zarasuose, dabar dažnai ten lankausi. Esminis skirtumas – ten žmonės yra sėslūs, prisirišę prie savo žemės, giliai įleidę šaknis, turi savo istoriją. Visaginas yra naujas miestas, pastatytas tik dėl atominės elektrinės, ir viskas čia sukasi tik apie ją.
Revoliucijos čia galėjo vykti, kai buvo uždaryta elektrinė. Tada buvo daug nusivylimo, daug pykčio ir nerimo. O dabar žmonės tapo pasyvesni, jaunimas išvažiavo, o kiti dirba savo darbą ir apie jokias revoliucijas negalvoja“, – ramiai kalbėjo verslininkas S.Kotovas. Visagine jis gyvena nuo 1979 metų, todėl matė šio miesto statybas, klestėjimą ir nuosmukį.
Visagino gyventojai šiltai kalba apie Rusiją, nes ten jų tėvynė. Bet jie aiškiai supranta, jog Lietuvoje ir kitose Europos šalyse jie turi daugiau galimybių susikurti sotų, patogų ir saugų gyvenimą. Rusiją jie myli tol, kol tai netrukdo raškytis Europos gėrybes.
Skaičiai ir faktai
* Visaginas yra naujausias Lietuvos miestas, pradėjęs dygti 1977 metais. Jis pastatytas Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams.
* Šiuo metu mieste gyvena apie 21 tūkst. žmonių.
* Didžioji dalis gyventojų yra rusai (56 proc.). Mieste taip pat gyvena baltarusių (10 proc.), lenkų (9 proc.), ukrainiečių (6 proc.), totorių (1 proc.).
* Lietuviai sudaro 15 proc. Visagino gyventojų.
* Teigiama, kad mieste gyvena 49 tautybių žmonės.
* Visagine šiuo metu gali apsistoti apie 3 tūkst. užsieniečių, kurie neturi Lietuvos pilietybės. Trečdalis jų – rusai.
* Mieste stovi dvi stačiatikių cerkvės, Visagino stačiatikių dekanatas, katalikų bažnyčia ir sentikių maldos namai.
* Skaičiuojama, kad per dešimtmetį iš Visagino išvyko trečdalis gyventojų.
* Iš 5 tūkts. Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų darbo neteko apie 3 tūkst. žmonių.
