Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.
Taip pat rusus domina ekonomika ir energetika, strateginiai projektai, jų politinis palaikymas ar nepalaikymas, galimybės diskredituoti, Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai.
Kaimyninės šalies interesų lauke taip pat yra Lietuvos krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais; telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.
Rusijos žvalgas bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją
Po diplomato priedanga veikiantis Rusijos žvalgybos darbuotojas Valerijus Katula bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją dėl informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) rezidentūros darbuotojas V.Katula prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė „agresyvią žvalgybinę veiklą“.
Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje Vilniuje.
Pasak VSD, V.Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus.
Pasak ataskaitos, GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis.
VSD praneša, kad V.Katulos atžvilgiu atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.
VSD savo ataskaitoje pažymi, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prieš Lietuvą veikia intensyviausiai ir agresyviausiai, o šių tarnybų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.
Radikalų gretos Lietuvoje negausios
Kaip teigia VSD, Lietuvoje veikiančios radikalias ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės išlieka negausios, kraštutinių dešiniųjų ideologijos yra mažiau populiarios negu daugelyje Rytų Europos valstybių.
„Jo padidinti nepadėjo nei perimama užsienio bendraminčių patirtis, nei dalyvavimas į protesto elektoratą nukreiptuose renginiuose. Grupių mažą aktyvumą skatino ir nuolatiniai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenų tarpusavio konfliktai ir motyvuotų aktyvistų stygius“, - skelbiama ataskaitoje. Joje pažymima, kad su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto išpuolių skaičius išliko mažas.
Ataskaitoje dešiniųjų grupuočių organizacijų pavadinimai nenurodomi, tik ataskaita iliustruojama antisemitinėmis pažiūromis pagarsėjusio Lietuvių tautos sąjungos vadovo Mindaugo Gervaldo (buvusi pavardė - Murza) fotografija.
Kaip teigia VSD, kraštutinių kairiųjų ideologijų populiarumas Lietuvoje, palyginus su kraštutinėmis dešiniosiomis ideologijomis, 2013 metais buvo dar mažesnis. Jų šalininkų grupės yra negausios ir nesutariančios tarpusavyje.
Žvalgybą vykdo ir iš Rusijos
Vykdydamos žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą, Rusijos tarnybos naudoja ne tik diplomatinę priedangą Lietuvoje, bet ir žvalgybos iš savo šalies teritorijos metodą. Taikant šį metodą, žvalgybinę veiklą vykdo Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai, dirbantys Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančiose Rusijos organizacijose: centrinės, regionų ir vietos valdžios institucijose, žiniasklaidoje, valstybinėse ir privačiose verslo kompanijose, nevyriausybinėse organizacijose. Tokia žvalgyba vykdoma išnaudojant Rusijos organizacijų ryšius su atitinkamomis Lietuvos organizacijomis. Žvalgybiniai kontaktai užmezgami ir Lietuvos delegacijoms lankantis Rusijos organizacijose, ir Rusijos piliečiams (Rusijos organizacijose dirbantiems žvalgybos pareigūnams arba agentams) vykstant į komandiruotes Lietuvoje. Tam išnaudojami Rusijos mokslinių tyrimų centrai. 2013 m. veiklą Lietuvoje siekė plėsti Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI). Tai 1992 m. Rusijos prezidento įkurtas mokslinių tyrimų centras, kuris artimai bendradarbiauja su SVR. RISI regioniniam padaliniui Kaliningrado srityje „Baltijos regioniniam informaciniam-analitiniam centrui“ vadovauja SVR pulkininkas Genadijus Kretininas.
RISI siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis, politinių tyrimų centrais ir žiniasklaida. RISI ekspertai suinteresuoti dalyvauti bendrose diskusijose su Lietuvos akademinės bendruomenės nariais bei publikuoti savo straipsnius Lietuvos interneto portaluose. RISI Rusijoje organizuoja kurias kviečiami žinomi Lietuvos politikos bei ekonomikos ekspertai, diplomatai, politikai. RISI veikla sudaro sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti viešą ir neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje, kaupti duomenis apie Lietuvos politikus, diplomatus, politikos ir ekonomikos ekspertus bei nustatyti potencialius taikinius verbavimui, skleisti Lietuvos interesų neatitinkantį informacinį turinį ir veikti Lietuvos viešąją ir ekspertinę nuomonę.
Lenkijos organizacijos Pietryčių Lietuvoje paskatino lenkų nacionalistų judėjimą
Suaktyvėjus Lenkijos dešiniųjų organizacijų veiklai, Pietryčių Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per pastaruosius porą metų Pietryčių Lietuvoje galutinai susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas“, - rašoma viešai paskelbtoje departamento ataskaitoje.
VSD vertinimu, pirmine šio judėjimo atsiradimo priežastimi buvo gana stipri Lietuvos lenkų bendruomenės socialinė ir kultūrinė izoliacija, tačiau „esminį impulsą suteikė pastaraisiais metais suaktyvėjusi Lenkijos dešiniųjų organizacijų veikla ir kontaktai Vilniaus krašte“.
VSD teigia, kad šis judėjimas nekelia grėsmės Lietuvos teritoriniam vientisumui, tačiau „jo veikla ir atskiri incidentai gali stiprinti etninę įtampą Pietryčių Lietuvoje, skatinti neigiamas šalies visuomenės nuostatas Lietuvos lenkų bendruomenės atžvilgiu“.
Ataskaitoje teigiama, kad Vilniaus krašto problematiką siekia išnaudoti ir Rusija.
„Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“, - rašoma dokumente.
Anot VSD, Rusijos ambasada Vilniuje „išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus“.
Europos Parlamento rinkimuose kartu dalyvaus Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas.
Diplomatų pokalbių paviešinimas - Rusijos tarnybų operacija
Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas, po kurios pareigų neteko ambasadoriai Vengrijoje ir Azerbaidžane, buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„2013 m. liepos mėnesį internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje“, - teigia VSD.
Pasak departamento, Rusijos tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu.
„Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais“, - aiškinama ataskaitoje.
Interneto svetainėje „YouTube“ praėjusių metų vasarą buvo pasirodę slapta įrašyti Lietuvos diplomatų pokalbiai telefonu.
Įraše kalbantys vyrai neformaliai aptaria būsimą premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, dalijasi pastabomis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, diplomatinio darbo Turkmėnijoje ypatumais.
Vienas iš atšauktų ambasadorių Renatas Juška yra sakęs turįs įrodymų, kurie, jo manymu, liudija, jog neteisėtai paskelbtų jo ir jo kolegų pokalbių įrašų originalai saugomi VSD. Jis yra raginęs išsiaiškinti Lietuvos institucijų vaidmenį šiame skandale.
Generalinė prokuratūra spalį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimo internete. Tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo ir paviešinimo pradėtas R.Juškos prašymu.
