Kariuomenės artileristai Pabradėje miklina akies taiklumą

Pirmiausia, ką pamačiau įšokęs į apsnigtą apkasą pas priešakinius artileristų ugnies stebėtojus, buvo ilga juoda kasa, iš po sunkaus šalmo krentanti ant žieminės kariškos striukės. Lietuvos kariuomenėje tarnauja nemažai moterų, tačiau artilerijos bataliono padalinių pratybose jų, valdančių grėsmingus mirtimi spjaudančius pabūklus, išvysti tikrai nesitikėjau.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono ugnies skyrių lauko šaudymo pratybos „Griausmingas vilkas“.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono ugnies skyrių lauko šaudymo pratybos „Griausmingas vilkas“.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Vaitkevičius

Mar 18, 2014, 5:57 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 7:49 AM

Gavusi komandą, viena artileristė nutaiko pabūklo vamzdį, viską patikriną, o skyriaus vadui ištarus „ugnis!“, kita tą pačią akimirką šauna. Iš pabūklo išskriejęs sviedinys lekia į taikinį už kelių kilometrų ir jį sunaikina. Lietuvos kariuomenės centriniame poligone Pabradėje šiomis dienomis vyksta Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono ugnies skyrių lauko šaudymo pratybos „Griausmingas vilkas“.

Ugnies skyrius – tai yra vieno pabūklo komanda. Ją sudaro 6-8 žmonės. Pabradėje šaudoma iš 105 mm amerikiečių gamybos haubicos M 50.

„Šio pabūklo serijinė gamyba pradėta JAV 1940 m., baigta 1953 m. Gali šaudyti įvairų tipų šaudmenimis. Kai kuriose šalyse pabūklas keičiamas lengvąja lauko patranka M119. Tačiau jis yra pakankamai populiarus ir naudojamas daugiau kaip šešiasdešimtyje pasaulio šalių“,– savo puslapyje internete skelbia Lietuvos kariuomenė.

Pratybų tikslas – šaudymas su skirtingais sprogdikliais

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Tomas Masaitis sako, kad šiuo metu Pabradėje vykstančios keturių dienų pratybos yra pati žemiausia artileristų mokymo pakopa. Prasidėjusi teoriniu paruošimu, ji virto praktiniais užsiėmimais. Kovinio šaudymo pratybos – tai pabūklo skyriaus įgūdžių įtvirtinimas, kartojamas kasmetinio kovinio rengimo ciklo pradžioje.

„Vėliau užduotys taps sudėtingesnės. Jau kitą mėnesį pradėsime kitus mokymo etapus. Derinsim ir mokysimės bendrų veiksmų su pėstininkų batalionais – manevro, ugnies planavimo. Tai jau bus sudėtingiau ir taip kilsime iki brigados ar divizijos lygmens. Vėliau keisis specifika. Mokysimės gynybinių veiksmų, puolamųjų veiksmų, bus mokomasi veikti skirtingose vietose – apgyvendintose arba miškingose vietovėse. Taip pat ir nakties metu“, – apie artileristų mokymus pasakoja plk. ltn. T.Masaitis.

Pabradėje vykstančių artileristų pratybų vadovas kapitonas Andrius Lobincevas sako, kad šį kartą mokomasi šaudyti sviediniais su skirtingais sprogdikliais.

„Kariai, kurie dalyvauja pratybose, yra praėję skyriaus lygmens pasirengimą. Prieš savaitę vyko lauko taktinės pratybos. Pagrindinis tikslas šiuose mokymuose – skyriams atlikti šaudymą su skirtingais sviedinių sprogdikliais, taip pat vykdyti skirtingus ugnies uždavinius“, – sako kpt. A.Lobincevas.

Artilerijos sviediniai gali sprogti ore pasiekę tam tikrą aukštį. Jie gali sprogti tik susilietę su žeme arba gali sprogti po to, kai įsirausia į žemę iki 120 cm.

„Sprogdikliai parenkami priklausomai nuo to, ką norima sunaikinti. Stebėtojai aptinka taikinį, nusprendžia, kokį taikinį reikia sunaikinti ir parinkę sprogdiklį, jį nurodo pabūklo komandai. Sprogdiklio parinkimas priklauso nuo to, bus naikinama technika, pėstininkai ar vadavietė. Įsirausiantis sviedinys naudojamas naikinant įtvirtinimus, blindažus, apkasus. Ore sprogstantis – virš apkasų“,- pasakoja pratybų vadovas.

Jei norite peržiūrėti įspūdingą vaizdo medžiagą iš šių pratybų, spauskite čia.

Kariai viską turi atlikti kuo tiksliau

Ugnies stebėtojai – tarsi artileristų akys. Trijų žmonių komanda dažniausiai priskiriama prie pėstininkų kuopos. Atvažiavę į priešakines pozicijas stebėtojai ieško taikinių ir juos nurodo savo baterijai. Vėliau jie stebi, kur krenta sviediniai ir koreguoja ugnį.

Stebėtojai naudojasi galingomis stebėjimo priemonėmis, priešą aptikti leidžiančiomis ir šviesoje, ir tamsoje net iki 40 km atstumu.

„Tai teoriškai. O praktiškai šiomis priemonėmis priešą galima stebėti tiek, kiek leidžia vietovė, - juokiasi artileristų stebėtojai. – Taip pat nereikia pamiršti, kad mes niekada nuo savo baterijos nenutolstame daugiau kaip 10 km. Juk šių pabūklų maksimalus šaudymo nuotolis – 11 km.“

Bataliono vadas plk. ltn. T.Masaitis sako, kad šiuo metu vykstančiose pratybose kariams nekeliamas tikslas viską atlikti kuo greičiau. Šių pratybų tikslas – išmokti viską atlikti kuo tiksliau.

„Būna, darome pratybas, kai viską reikia atlikti per tam tikrą laiką. Šį kartą viską reikia atlikti kuo tiksliau. Kai kitą mėnesį rengsime baterijos šaudymus, užduotis sunkinsime“, – sako bataliono vadas.

Jis tvirtina, kad kasmetinis rutininis mokymų ciklas tobulina karių įgūdžius, kad šie bet kokiomis sąlygomis galėtų atlikti savo pareigą.

„Jei staiga dabar iškiltų reikalas, mūsų kariai per minutę galėtų apsukti pabūklus ir atidengtų ugnį į priešą. Tai nėra sudėtinga. Mūsų kariai tą moka, o treniruotės, kaip ši, tam ir reikalingos, kad įgūdžiai būtų nuolat tobulinami“, – sako Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: sumenko lietuvių Pilietinės galios indeksas