Gal netgi pasijaučiau saugiau, nes visai gali būti, kad būsiu prevenciškai įspėtas, kad bendrauju su svetimos valstybės žvalgu, negu man pačiam kils įtarimas, kodėl nežinia iš kur atsiradęs naujas bičiulis vis siūlosi sumokėti už kepsnį.
„Duokite mums gyvą Rusijos šnipą su antrankiais," - rašiau po 2013 m. VSD ataskaitos ir prezidentės metinio pranešimo. Šiemet tokių pageidavimų jau neturiu - viešai paskelbtos nuotraukos veikia geriau už sulaikymo operacijas prieš televizijos kameras. Bet tai nereiškia, kad nesiveršiu neprašomas dalinti patarimus mūsų saugumu besirūpinantiems pareigūnams.
Vykstant Europos ir Pasaulio krepšinio čempionatams, Lietuvoje nežinia iš kur atsiranda beveik 3 milijonai krepšinio ekspertų, geriau už nacionalinės rinktinės vyriausiąjį trenerį žinančių, ką būtina išleisti į aikštelę, kai rezultatas būna lygus, likus dešimčiai sekundžių iki rungtynių pabaigos, o kam negalima patikėti nė rankšluosčių per minutės pertraukėlę padavinėti. Šiomis dienomis, kai atsidūrėme ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, pabudo beveik 3 milijonai nacionalinio saugumo ekspertų, kurie turi ką patarti Valstybės saugumo departamentui.
Perskaitęs ataskaitoje, kad „technologijų plėtra skatina žmonių bendravimą bei dalies gyvenimo perkėlimą į elektroninę erdvę ir atveria šnipinėjančioms tarnyboms naujas galimybes," o „informacija socialiniuose tinkluose, finansinės operacijos, duomenų bankai ir registrai informacinėse sistemose šiandien pasako daugiau, nei atskleidžia telefoninių pokalbių pasiklausymas ar elektroninio susirašinėjimo perėmimas", iškart išsiunčiau VSD kvietimą draugauti „Facebok" tinkle.
Jei nepasididžiuos priimti, tai dar ir draugams rekomenduosiu. Nes būtų baisiai patogu, užuot užblokavus įkyriai Vladimiro Putino propagandininkų parengtą dezinformaciją grūdantį nežinia iš kur atsiradusį virtualų draugą, kurio profilyje puikuojasi iš trečiarūšio Holivudo aktoriaus pasiskolintas portretas, o asmeniniai duomenys - tik bet kuris Lietuvos miestas ir gimimo metai - priduoti jį tiesiai nacionalinio saugumo sergėtojams. Arba gražiai paprašyti įspėti realų, ne tik virtualiai, bet ir gyvai pažįstamą žmogų, pamažu užsisklendžiantį prorusiškų „matricų" ir „šventųjų magdalenų" informacinėje aplinkoje.
Keli pareigūnai, turintys teisę „patinkinti" ir komentuoti VSD vardu, galėtų ištisus metus 24 valandas per parą atlikti tą prevencinį darbą, kurį dabar daro paskelbdami departamento ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Ir sužinotų apie nedraugiškų valstybių įtakon patenkančių marginalinių bendruomenių formavimąsi bei vidaus nuotaikas gerokai anksčiau, negu apie tai pradės rašyti laikraščiai ir aptarinėti televizijos pokalbių laidos.
Vaikščiodamas gatve ir dirbdamas kasdienius darbus penktakolonininkas beveik nesiskiria nuo lojalių savo šaliai piliečių. Ne dažniau už kitus pakeiksnoja Lietuvą nuvariusį Andrių Kubilių, pasišaipo iš Loretos Graužinienės stilistų darbo ir stebisi Algirdo Butkevičiaus nuomonių kaita. Gali pasimėgaudamas šlamšti lietuviškus šaltibarščius ir žemaičių blynus, „Švyturio" alų mėgti labiau už „Baltiką" ir važinėti, kaip visi lietuviai, pirmosios kartos „Audi A6” su 2,5 litro turbodyzeliniu varikliu.
Ir tik interneto socialiniuose tinkluose, tarsi bažnytkaimio paauglys, netveriantis pasigirti gimtadienio proga tetos padovanotu išmaniuoju telefonu, penktakolonininkas pats demaskuoja save, vos tik pamato kažką iš virtualių draugų dalinantis naujienų portalų pranešimais apie Lietuvos, Europos ir JAV reakciją į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir puola komentuoti atpasakodamas Dmitrijaus Kiseliovo kliedesius. Arba dėl staiga subiurusių orų ir pabrangusių „Tarybinių" dešrelių apkaltina pasaulinį žydų ir masonų sąmokslą.
Puikiai suprantu, kad nustekentas politikų kovos su „valstybininkais" ir finansavimo, primenančio skolose paskendusio rajono savivaldybės paramą savo griūvančiam autobusų parkui, Valstybės saugumo departamentas negali stebėti visko, kas vyksta virtualioje erdvėje. Juolab, kad interneto socialiniai tinklai vis dar yra ta sritis, kurią išmanančių specialistų nerengia jokie universitetai.
Net ir viešųjų ryšių žinovai dažnai nustemba, gavę neprognozuojamus rezultatus, taikydami socialiniuose tinkluose tradicinius rinkodaros metodus. Bet apleidus šią sritį, bus dar daug staigmenų, kai tarsi nežinia iš kur atsiras visiškai naujos grėsmės, kurias neutralizuoti įmanoma tik stebint nuo pat jų užuomazgų.
