„Kad ir kur eičiau, iki šiol mano širdyje skamba prie kitų šventoriuje ištartas ir po to ne kartą pakartotas kunigo Ąžuolo Miliausko grasinimas, kad nedrįsčiau eiti į bažnyčią, nes išneš kojomis į duris, išveš į durnių namus“, – guodėsi Marijona Ciūnienė.
Moteris jau antrus metus laukia 42 metų kunigo viešo atsiprašymo, nes jis įskaudino viešojoje vietoje girdint į seno perlojiškio laidotuves susirinkusiems kaimynams ir pažįstamiems.
Ji tikino tuomet, nors ir labai susijaudinusi, sugebėjo atsikirsti, jog pas kunigą į butą neis, o į bažnyčią eis, bet vėliau neišdrįso lankytis ir bažnyčioje.
M.Ciūnienės vyro Jono tėvai ir seneliai, aukoję šios bažnyčios statybai, palaidoti šventoriuje.
Moteris tvirtina net ir čia prie artimųjų kapų ji išdrįsta ateiti tik tada, kai kunigas išvykęs.
O apie tai ji sužino iš arti bažnyčios gyvenančių pažįstamų, paskambinusi jiems telefonu.
Kunigą apskundė jo vadovams
„Mane viešai užsipuolęs Ą.Miliauskas sakė, kad susimokėčiau už bažnyčią, jei noriu eiti į ją.
Kai kunigas kalėdodavo, visuomet duodavome 100 litų, o tų metų pavasarį turėjau tik 60 litų.
Matyt, neužteko. Nei pernai, nei šiemet į mūsų namus kunigas nebeužsuko“, – pasakojo M.Ciūnienė.
Po 2012 metų lapkričio 16 dieną įvykusio konflikto Ciūniai melstis važiuoja į aplinkines bažnyčias ir ten užsako mišias už mirusius artimuosius.
Perlojiškė ją įžeidusį ir įskaudinusį kunigą Ą.Miliauską tuoj pat apskundė Merkinės dekanato dekanui Robertui Rumšai ir Kaišiadorių vyskupijos vadovams.
Ciūniai iš vyskupijos generalvikaro monsinjoro Algirdo Jurevičiaus sulaukė atsakymo, kuriame jis teigė apgailestaująs dėl kunigo Ą.Miliausko netaktiško elgesio ir pranešė, jog jis suprato pasikarščiavęs, todėl pažadėjo aplankyti ir atsiprašyti.
Nepajuto nuoširdžios atgailos
„Po šio laiško sulaukėme ir paties kunigo. Jis gal pusvalandį apie viską kalbėjo, bet nuoširdaus atsiprašymo ir atgailavimo nepajutau.
Kaip tikintis žmogus vis dar jaučiuosi įskaudinta, nes be reikalo buvau pažeminta. Kunigas privalo manęs atsiprašyti viešai ten pat, kur ir įžeidė, – bažnyčioje. Tik tuomet jam galėsiu atleisti“, – įsitikinusi perlojiškė.
Perlojos Švč.Mergelės Marijos ir šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje aštuntus metus tarnaujantis klebonas Ą.Miliauskas neneigia liepęs šiai parapijietei nepasakoti apie jį visokių nesąmonių, bet neturintis teisės ir negalintis uždrausti jai lankytis bažnyčioje.
„Ne kartą M.Ciūnienė viešai mane įžeidė kalbėdamas nebūtus dalykus. Gal net į teismą kreipčiausi, jei nebūčiau kunigas.
Buvau nuvažiavęs į namus atsiprašyti. Bet ji man neleido nė žodžio ištarti. Tik šaukė ir barė.
Bet jei ji ir toliau jaučiasi įžeista, tegu ateina į bažnyčią, viešai atsiprašysiu ir bažnyčioje, ir šventoriuje“, – pažadėjo kunigas.
Dekanas linki susitaikyti
Merkinės dekanato dekanas R.Rumšas taip pat norėtų, kad kunigas ir jo parapijietė susitaikytų ir vienas kitam atleistų.
„Nekaltinu kunigo, nes jis pripažįsta suklydęs ir sutinka atsiprašyti.
Jis irgi žmogus, turi tokių pat emocijų kaip ir kiti.
Nors kunigas privalėtų visada susitvardyti, bet pasitaiko labai konfliktiškų ir per daug jautrių parapijiečių. Tuomet ir kunigas kartais neatlaiko“, – sakė dekanas R.Rumšas.
Jo nuomone, kunigas viešai bažnyčioje girdint kitiems parapijiečiams galėtų atsiprašyti įsižeidusios ir čia nebesilankančios M.Ciūnienės, kad tik tikinčioji nusiramintų.
