„Mes atidžiai stebėsime padėtį. Norėtume perspėti Lietuvos pusę, kad padėtis neturėtų būti politizuojama ir kad neturėtų būti siekiama suvesti istorines sąskaitas“, – sakoma URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.
Tuojau po to, kai buvo paskelbta apie J.Melio sulaikymą, Vilniuje dirbantys Rusijos diplomatai susisiekė su Lietuvos teisėsauga, nurodė A.Lukaševičius. Jie užsitikrino leidimą susitikti su suimtu Rusijos piliečiu ir pareiškė esantys pasiruošę padėti jam susirasti patyrusį advokatą.
„Lietuvos pusės dėmesys buvo atkreiptas į Melo chroniškas ligas ir nuolatinio medicinos stebėjimo bei vaistų poreikį“, – pažymėjo A.Lukaševičius, pridūręs, kad Rusijos ambasada Vilniuje toliau teikia visą reikalingą pagalbą suimtajam.
J.Melas buvo sulaikytas kovo 12-ąją Panemunės pasienio kontrolės poste prie sienos su Karaliaučiaus sritimi. Jis kaltinamas įvykdęs nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kovo 14 dieną Vilniaus apylinkės teismas leido J.Melą laikyti suimtą du mėnesius.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų pajėgos šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 žmonių, o dar šimtai buvo sužeisti. Su tais įvykiais siejamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas 2011 metų liepą buvo sulaikytas Vienos oro uoste pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, tačiau vėliau buvo paleistas. Lietuva ir Europos Komisija griežtai kritikavo Austriją dėl to žingsnio, tačiau Viena teisinosi, jog jai stigo informacijos, kad galėtų išduoti įtariamąjį Lietuvai.
