Anksčiau Vyriausybė planavo, kad šiemet šalies ūkis augs 3–3,5 proc. Jei augimas dėl didėjančios įtampos kaimyninėje valstybėje bus lėtesnis, šalies biudžetas gali negauti dalies planuotų pajamų. Prognozuojama, kad pajamos gali būti 600 mln. litų mažesnės.
Latvija prognozuoja, kad jos ūkis gali smukti net 10 proc.
„Viskas vyksta pagal planą“
Susitikęs su konservatoriais trečiadienį Seime A.Butkevičius pasakojo, kad šalis turi skatinti investicijų pritraukimą, Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Tai galėtų sumažinti galimą ūkio smukimą. Taip pat būtina ieškoti alternatyvių rinkų šalies eksportui Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitose tolimose valstybėse.
A.Butkevičius taip pat pripažino neseniai susitikęs su šalies kariuomenės vadovu Arvydu Pociumi, kuriam pažadėjo, kad kitais metais valstybės finansavimas gynybai tikrai bus didinamas. Valstybė dar šiemet galėtų skirti papildomai 60 mln. litų įvairiai įrangai pirkti.
Premjeras pabrėžė, kad valstybė sėkmingai stato Suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje. Šis objektas sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę nuo kitų metų pradžios.
Anot A.Butkevičiaus, su kaimynine Latvija ir Estija tęsiamos diskusijos dėl galimybės statyti atominę elektrinę Visagine, Lietuva atsakė į kaimynams rūpimus klausimus, toliau palaiko ryšius su elektrinę statyti norinčia Japonijos kompanija „Hitachi“.
„Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija tiesiamos pagal planą. Dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos taip pat vyksta pagal planą“, – užtikrino A.Butkevičius.
Seimo nariui Rytui Kupčinskui užkliuvo, kad Lietuva skubina tilto per Nemuną į Karaliaučių tiesimą. Seimo narys baiminosi, kad jį pastačius Rusijai bus lengviau okupuoti Lietuvą.
A.Butkevičius pabrėžė, kad tilto statyba į Rusiją tikrai nėra skubinama. Ji jau seniai buvo planuota.
V.Putiną lygino su Hitleriu
Opozicjos lyderis Andrius Kubilius sako, kad situacija Ukrainoje labai gerai išryškino Rusijos požiūrį į Lietuvą, kad ši valstybė kelia nuolatinę grėsmę.
„Iliuzijos dėl santykių pekrovimo buvo visiškai naivios“, – dabartinės Vyriausybės planus pagerinti santykius su Rusija komentavo konservatorių lyderis.
Jis sako, kad dabartinė Vyriausybė turi skirti daugiau dėmesio šalies kariniam saugumui, reikia didinti krašto apsaugos finansavimą, jei ne šiais, tai kitais metais. Būtina stiprinti šalies kibernetinį saugumą.
A.Kubilius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną lygino su nacistinės Vokietijos lyderiu Hitleriu, kuris Antrąjį pasaulinį karą pradėjo užimdamas atskiras nedideles teritorijas.
Lenkų partija kelia grėsmę?
Konservatoriai taip pat spaudė premjerą pripažinti, kad valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija vykdo prieš Lietuvą nukreiptą veiklą Rytų Lietuvoje. Įtarimą esą kelia ir lenkų vienijimasis su Rusų aljansu, bendrų rinkimų sąrašų sudarymas. Esą šį procesą skatina Maskva.
Premjeras pripažino turintis VSD informacijos apie kai kurių partijų veiklą, kuri galimai nukreipta prieš Lietuvą, tačiau nedetalizavo, kokios tai partijos, ar toliau su jomis bus bendradarbiaujama.
Konservatoriai taip pat prašė, kad valstybė suvaldytų Kremliui tarnaujančią žiniasklaidą, tarp jų kai kuriuos rusų kalba leidžiamus šalies laikraščius. Politikai priekaištavo, kad šios žiniasklaidos priemonės gauna reklamos iš valstybės institucijų. Premjeras aiškino, kad Vyriausybė svarstė galimybę tokią žiniasklaidą eliminuoti iš viešųjų pirkimų.
A.Butkevičius taip pat pripažino, kad valstybė ruošiasi galimoms Rusijos provokacijoms, tarp ju ir galimam dujų tiekimo nutraukimui. Penktadienį tokios grėsmės bus aptariamos su Energetikos ministerijos vadovais. Primename, kad prieš kelerius metus dėl naftotiekio „gedimo“ Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai vamzdynu „Družba“.
Didelių klaidų nemato
Opozicijos lyderis A.Kubilius po susitikimo su premjeru, skirtingai nei anksčiau, jo stipriai nekritikavo.
„Nesakyčiau, kad Vyriausybė ką nors daro labai blogai. Galbūt reikėtų aiškesnės pozicijos. (...) Vakar girdėjome įvairių šalių premjerų poziciją po Krymo inkorporacijos. Tuo tarpu mūsų Vyriausybės pozicijos nesigirdėjo“, – sakė A.Kubilius.
Jį taip pat nustebino, kad Lietuvos Vyriausybė planuoja kur kas mažesnį galimą ekonomikos smukimą dėl įvykių Rusijoje, nei planuoja Latvijos vyriausybė.
Opozicijos lyderis įsitikinęs, kad mažėjant šalies pajamoms į valstybės biudžetą Vyriausybė turi būti pasiruošusi karpyti savo išlaidas. Kitu atveju gali žlugti planai įsivesti eurą, jei valstybės biudžeto deficitas staiga pradės augti.
A.Kubilius taip pat skeptiškai vertino kai kurių Lietuvos verslininkų raginimus politikams nekritikuoti Rusijos ir tokiu būdu netrukdyti jiems daryti verslo.
„Aš manau, kad šie verslininkai nėra teisūs. Pirmas dalykas – tai ne mes esame problema, o problema yra Rusija ir jos šiandien vykdoma agresyvi politika, kuri pačią Rusiją stumia į saviizoliaciją. Tai bus neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai pagrindinė priežastis.
Lietuvos verslininkai, kurie turi didesnių ekonominių santykių su Rusija, turi labai realiai vertinti visas galimas perspektyvas. Vienas dalykas – kaip gali paveikti ekonominės sankcijos, kurios iš tikrųjų labai realiai gali būti įvestos. Lietuva irgi turėtų labai racionaliai matyti, kad nesustabdant kitomis priemonėmis Rusijos agresyvumo (ekonominės sankcijos gali būti tas instrumentas, kuris gali sustabdyti Rusijos agresyvumą), nes Lietuvai Rusijos agresyvumo nesustabdymas gali būti gerokai pavojingesnis saugumo ir poveikio ekonomikai prasme, aš turiu minty tiesiogiai kokias nors Rusijos atakas Baltijos regione, lyginant su kokiais nors galimais ekonomikos nuostoliais dėl sankcijų įvedimo“, – sakė A.Kubilius.
