Darbo partijos vadovė, kalbėdama Žinių radijui, neįvardijo, kokie Seimo nariai jai taip kalbėjo, tačiau galima spėti, kad jie priklauso valdančiajai daugumai. L.Graužinienė pripažino, jog ją išgąsdino toks kai kurių Lietuvos politikų požiūris.
Iš Ukrainos neseniai grįžusi Seimo vadovė mano, kad taip elgdamiesi Seimo nariai demonstruoja situacijos neišmanymą.
„Mano asmenine nuomone, V.Putino siekiai susigrąžinti buvusias Sovietų Sąjungos ribas – tai yra noras perbraižyti Europos žemėlapį“, – padėtį Rusijoje ir Ukrainoje trečiadienį komentavo L.Graužinienė.
Susitikusi su Ukrainos vadovais ji išgirdo jų nuogąstavimų, kad V.Putinas bandys po savo sparnu priglausti visą Ukrainą ir toliau nesustos.
Vakarykštė Rusijos prezidento kalba kėlė nerimą L.Graužinienei.
„Vakar (antradienį) V.Putinas savo kalboje labai aiškiai viską įvardijo, tad reikia labai atidžiai išanalizuoti jo kalbą. Buvo užuominų ne tik Baltijos šalims, bet ir Vokietijai. Tai buvo stipri ir apgalvota viešųjų ryšių kalba – tokia, kad psichologiškai paveiktų žmones ir padarytų galingos valstybės ir galingo vadovo įspūdį. Tai pamatas pateisinti tolesnius veiksmus.
Todėl situaciją vertinu labai rimtai ir mes, visi valstybės vadovai, Seimo nariai ir kiti politikai, turime labai atsakingai vertinti tą padėtį“, – sakė L.Graužinienė.
Paklausus, kokie Seimo nariai vakar žavėjosi V.Putino kalba, Seimo vadovė patikslino, kad tai buvo tik kai kurie parlamentarai, kuri juos sutiko.
„Aš vertinu tai kaip turėjimą per mažai informacijos. Galbūt žmonės vertina tai labai primityviai – per verslą, dujų tiekimą į Lietuvą. Taip, šie dalykai svarbūs, bet šiuo metu yra daug svarbesnių dalykų – išlikti nepriklausoma valstybe. Nenoriu gąsdinti žmonių, bet reikia žinoti ir patį blogiausią scenarijų, koks gali būti.
Duok, Dieve, kad įtarimai nepasitvirtintų. Mes nebegalime nesakyti žmonėms ir politikams, kad padėtis yra rimta ir tokioje situacijoje mes visi privalome susitelkti ir prisiminti, kokiai valstybei davėme priesaiką, kokie priesaikos žodžiai ir šventai jų laikytis“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Apsilankiusi Ukrainoje L.Graužinienė įsitikino, kad Rusija skleidžia aktyvią propagandą apie situaciją Kryme.
„Kaip pateikiama viešojoje erdvėje, kaip Kryme džiaugiasi žmonės, kaip ten mitinguoja rusų žmonės, akivaizdžiai taip nėra. Tie žmonės, kuriuos ištisai rodo televizijos, vežami autobusais iš vienos vietos į kitą. Ištisi miestai nėjo į referendumą. Situacija yra visiškai kitokia.
Kai buvo priiminėjami sprendimai Krymo parlamente, nieko neįleido į parlamentą. Patys Ukrainos vadovai akcentavo, kad jie net nežino, kas balsavo, ar tikrai parlamento deputatai priėmė sprendimus. Skleidžiama labai didelė Rusijos informacijos propaganda. Situacija yra visiškai kitokia.
Mūsų ambasadorius Petras Vaitiekūnas yra ten, tad Europa ir pasaulis iš pirmų lūpų gauna teisingą informaciją. Ukrainos vadovybė dėkojo mūsų ambasadoriui už jo ryžtą“, – pasakojo L.Graužinienė.
Ji apgailestavo, kad Europos Sąjungos taikomos sankcijos Rusijai yra per menkos.
„Mes esame visi nusivylę tuo tempu, ta reakcija. Visi pradedame galvoti, kaip būtų mūsų ar kitu atveju. Niekas nenori, kad vėl būtų perbraižomi žemėlapiai susitarus užkulisiuose, o tai Lietuva jau skaudžiai patyrė“, – sakė L.Graužinienė.
Ji pripažino, kad Ukraina labai stebisi Prancūzijos vykdoma karinių laivų Rusijai statyba.
„Ukrainiečiai tiesiai šviesiai apie tai klausia. Žiūri į akis ir sako: „Tai kur tos Europos Sąjungos vertybės?“ – pokalbį su Ukrainos politikais prisimena Seimo vadovė.
Ji mano, kad Rusijos propaganda vis stiprės, gali būti ruošiama dirva nepasitenkinimams ir Lietuvoje.
„Aš nesu tikra, kad kokie nors judėjimai nepradės reikalauti atskirų Lietuvos dalių. Tai yra išdirbti modeliai, mes turime suprasti, kad labai rizikinga net ir tautiniu pagrindu kelti vienus ar kitus reikalavimus, pavyzdžiui, lenkų krašte ar Žemaitijos atskyrimo, ar dar ko nors“, – nuogąstavo Darbo partijos vadovė.
