Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo vadove.
– Savaitės pradžioje grįžote iš Ukrainos. Kaip vertinate situaciją Kryme?
– Trečiadienio vakarą gavau žinutę iš mūsų ambasadoriaus Ukrainoje, kad tai gali būti paskutinė žinutė, nes gali būti išjungti ryšio tinklai. Tai rodo, kad padėtis labai įtempta.
– Buvote susitikusi su Ukrainos vadovais. Kaip apibūdintumėte situaciją? Ar Ukrainos valdžia nėra sutrikusi?
– Sutrikimo tikrai nėra. Ukrainos vadovai labai atsakingai vertina situaciją, turi labai daug informacijos ir visi dirba bendram labui. Jie labai daug dirba – vyksta į karinius dalinius, kalbasi su žmonėmis. Ukraina yra susitelkusi. Teko kalbėtis ir su žmonėmis gatvėse, jie sakė, kad pasiryžę ginti savo šalį.
– Sakėte, kad Jus nustebino kai kurie Jūsų kolegos, žavėjęsi Vladimiro Putino pranešimu. Kodėl Jus tai nustebino?
– Tai buvo paviršutiniška kai kurių politikų reakcija. Manau, jiems trūksta išsamesnės informacijos.
– Kai kas pasakys: jei Jūsų partijos kolegoms patinka Viktoras Uspaskichas, turi patikti ir V.Putinas?
– Tai nebuvo Darbo partijos frakcijos nariai. Tai tie Seimo nariai, kurie garsūs įvairiais pareiškimais. Nenoriu detalizuoti.
– V. Uspaskichas teigiamai vertino įvykius Kryme, esą, jei tauta pasirinko, taip ir turi būti. Jūs kalbate visai kitaip.
– Turiu savo nuomonę, daug informacijos ir labai atsakingai vertinu įvykius. Kviečiu visus Seimo narius atsakingai vertinti situaciją Ukrainoje. Yra pakankamai informacijos, kad patyrę politikai suvoktų, kas vyksta ir kaip reikia vertinti.
– Kaip Jūs vertinate V.Uspaskicho pareiškimus? Tai politikas, kuris nuolat būna Rusijoje, turi ten verslo reikalų.
– Jis yra Seimo narys, turintis savo nuomonę. Dar kartą sakau: iš Seimo narių, kurie yra Lietuvos piliečiai, išgirdau labai keistų vertinimų.
– V.Uspaskichas taip pat Lietuvos pilietis.
– Taip, bet jis rusų tautybės. Kad lietuviai taip vertina, labai keista.
– Rusijos specialiosios tarnybos turbūt būtų naivuoliai ir net kvailiai, jei nebandytų veikti per tokį asmenį kaip V.Uspaskichas. Ką apie tai manote?
– Manau, kad specialiosios tarnybos niekada neveikia per atvirus asmenis. Esu įsitikinusi, kad veikiama per tuos, kurie apsimeta esą ypatingi Lietuvos patriotai.
– Lietuvos pareigūnai tariasi dėl didesnių NATO pajėgų Lietuvoje, Zokniuose jau yra 10 naikintuvų, Lietuvoje bus įkurdintas rotacinis Jungtinių Valstijų batalionas. Jūs tam pritariate?
– Visi veiksmai daromi reaguojant į esamą situaciją. Darantys šiuos veiksmus gerai žino, ką daryti. Mes visi dirbame valstybei.
– Tačiau Jūs pakeitėte savo poziciją dėl užsienio karinių bazių Lietuvoje?
– Niekada nepasisakiau prieš. Anksčiau buvo diskusija dėl šių metų biudžeto persvarstymo, mes su premjeru teigėme, kad to daryti nereikia. Tačiau pasikeitus aplinkybėms galbūt teks persvarstyti biudžetą Lietuvoje, kaip padarė ir Ukrainos Rada.
– Sakydamas, kad keičiate poziciją, turėjau galvoje senesnius laikus. 2008 metais Jūs su grupe Seimo narių pasirašėte kreipimąsi į Konstitucinį teismą, kuriame teigėte, kad NATO karių buvimas Lietuvoje galimai prieštarauja Konstitucijai.
– Nesureikšminčiau šių dalykų. Gerai neprisimenu to teksto. Jei neklystu, Petras Gražulis nešiojo po Seimą šį dokumentą, ir Seimo nariai pasirašė.
Egidijus Klumbys ir Julius Veselka tai darė. Kreipimasis pasirašytas 2008 metais, kai Lietuva jau 4 metus buvo NATO narė. Keistas dokumentas...
Reikėtų perskaityti visą tekstą, aš jo dabar neprisimenu. Jei ten buvo mano parašas, tai buvo klaida. Galbūt pasirašiau neįsigilinusi į tekstą.
– Tačiau tai buvo noras pakenkti Lietuvai kaip NATO narei.
– Dar kartą sakau – tai buvo mano klaida. Tai įrodymas, kad visuomet reikia skaityti visą tekstą, įsigilinti ir daryti tai reikia ne posėdžių salėje. Darbo partija visada rėmė ir remia narystę NATO. Programinės nuostatos užsienio politikos srityje nesiskyrė nuo kitų partijų nuostatų. Jokių posūkių dėl užsienio politikos Darbo partija nedarė.
– Darbo partija ir asmeniškai Jūs remtumėte išlaidų krašto apsaugai didinimą?
– Atsižvelgusi į dabartinę geopolitinę situaciją, pritarčiau.
– Dabartinė Darbo partijos dalis, – Naujoji sąjunga – tuomet vadovaujama Artūro Paulausko, rinko parašus ir siekė mažinti išlaidas krašto apsaugai. Prisimenate?
– Pastaruosius ketverius metus konservatoriai nuosekliai mažino finansavimą krašto apsaugai, nors deklaravo, kad labai rūpinasi ja. Kai būdavo ramu, politikai daugiau dėmesio skirdavo socialinei sričiai, žmonių gerovei. Gyvenimas šiandien rodo kitką. Protu nesuvokiama, kad tokia įtempta situacija gali būti XXI amžiuje, kai perbraižomi Europos žemėlapiai.
– Ar Jūs nepasigendate nuoseklumo Darbo partijos kandidato į prezidentus veikloje kalbant apie krašto apsaugą? 2000 metais A.Paulauskas inicijavo parašų rinkimą, kad išlaidos krašto apsaugai būtų mažinamos.
– Neatsakinėsiu už A.Paulauską, tais metais manęs dar nebuvo politikoje. Paklauskite jo paties.
– Grįžkime prie įvykių Ukrainoje. Kritiškai vertintas pirmasis Jūsų vizitas į šią šalį šių dienų kontekste jau neatrodo taip blogai. Tie, kurie tuomet su Jumis nesusitiko, dabar slapstosi nuo teisingumo. Ką apie tai manote?
– Dėkoju Dievui, kad jis taip viską pasuko ir man neteko su jais susitikti. Šį savaitgalį vykusio vizito metu buvo labai malonu susitikti su Oleksandru Turčynovu, premjeru Arsenijumi Jeceniuku, Vitalijumi Klyčko, su kuriais anksčiau buvau Maidane. Tuomet visi nuoširdžiai tikėjo integracija į Europos Sąjunga. Ir dabar ukrainiečiai tuo tiki.
– Pastarieji įvykiai Kryme kai kuriuos politikus (tokių yra ir Jūsų partijoje – kad ir V.Uspaskichas, kuris su ypatinga meile žiūrėjo ir žiūri į Rusiją) privers kitaip pažvelgti į Lietuvos padėtį?
– Kiekvienas politikas, Seimo narys turi prisiminti, kokią priesaiką davė ir kas joje parašyta. Reikia kiekvieną dieną galvoti apie priesaikos žodžius ir daryti tai, ką pasižadėjo padėjęs ranką ant Konstitucijos – tarnauti Lietuvos valstybei.
– Paskelbėte ultimatumą dėl prezidentės pareiškimo apie Darbo partiją. Kaip elgsitės?
– Tai buvo koalicijos pareiškiamas. Nenoriu kalbėti už visus koalicijos partnerius, tačiau šių dienų įvykių kontekste šis klausimas yra labai nereikšmingas.
