Tačiau populiariausias šiuo metu opozicijos politikų užsiėmimas - raginti Vyriausybę didinti krašto apsaugos biudžetą. Nesvarbu kiek, nesvarbu kam, svarbu pademonstruoti „susirūpinimą". Įsitraukė ir dar vienas konservatorius, šiuo atveju, jau G. Landsbergis, paskui R.Juknevičienę ir A.Kubilių vėl ragindamas Vyriausybę padidinti gynybos finansavimą. Dar pakeliui padūsavęs, jog šiuo metu "gėdingai skiriame kone mažiausiai iš visų valstybių narių..."
Gal G.Landsbergiui tai ir naujiena, nors, dirbdamas A.Kubiliaus Vyriausybės aparate, tai tikrai turėjo žinoti kas, kieno Vyriausybė ir kiek sumažino gynybos finansavimą, ko nepadarė nei kaimynai latviai, pergyvenę dar sunkesnę krizę, nei estai, nei lenkai.
Priminsiu, jog tik krašto apsauga per ketverius konservatorių ir liberalų valdymo metus neteko per 1,5 mlrd litų... O kur dar pasienis, policija, kitos struktūros, realaus konflikto metu tapsiančios karinėmis pajėgomis? Visoms joms šiandien veidmainiškai susirūpinę konservatoriai ir liberalai, būdami valdžioje, radikaliai ir be patriotinių sentimentų sumažino finansavimą. Pirmiausia, beje, karinės amunicijos įsigijimą iki to gėdingo lygio, dėl kurio dabar dar sykį „susirūpino" ir G.Landsbergis.
Sąžininga būtų bent jau tokius savo praeityje neapgalvotus veiksmus pripažinti, o ne tik dangstytis krize, nors, kaip jau minėjau, kitos Baltijos šalys to nedarė ir išsaugojo deramą gynybos finansavimą. Juk akivaizdu, kad skolinantis pigiau iš TVF, mums nereikėtų šiandien skolos aptarnavimui tų papildomų milijardų, kurie galėjo atitekti būtent gynybos poreikiams.
Ir dar derėtų pripažinti, jog buvo padaryta klaida (gal ir sąmoninga) nepasirašyti (konservatorių iniciatyva) 2008-ais įprasto prieš rinkimus partijų susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos prioritetų. Vėlesnė įvykių eiga ir, pirmiausia, nepagrįstas krašto gynybos finansavimo mažinimas, o tiesiai kalbant, gynybos pajėgumų sumenkinimas, tai tik patvirtino.
Vis tik šiandien svarbiau susitarimai, o ne vienas kito kritika. Būtent todėl visos politinės partijos tariasi dėl atnaujinto gynybos, saugumo ir užsienio politikos susitarimo, kurį tikimasi pasirašyti kitą savaitę ir kuris, galvoju, padėtų bent šiek tiek mums išvengti tuščio pasipuikavimo prieš žmones, ypač artėjančių rinkimų fone. Pagaliau, kaip besvarstytum, įmanoma vienybė, krašto politinė konsolidacija ir bendras darbas, ieškant sprendimų, šiuo metu yra svarbiausia.
Mažiausiai tam pasitarnauja kaip tik patriotizmo varžybos, vienas kito įtarinėjimai nepatriotizmu, kaltinimai ar kokios nors kitokios, tegul ir klaidingos, nuomonės smerkimai.
