Žmonės pyko ir ginčijosi dėl vietos eilėje, gėrė atsineštą vandenį, o kai kuriems prireikė net tablečių nuo širdies. Vis dėlto 3–4 valandas stypsoti lauke daugelis kauniečių jau atprato, sulaukus 70 ar 80 metų kojos taip pat nepakelia tokio krūvio.
Ši eilė išties susijusi su socialine rūpyba. Miesto valdžia 80 metų sulaukusiems gyventojams, tremtiniams bei nepriklausomybės gynėjams suteikė galimybę visus metus visuomeniniu transportu važinėti įsigijus vos 12 litų kainuojantį bilietą.
Jie platinami tik Laisvės alėjoje įsikūrusiame Kauno turizmo informacijos centre ir keleivių vežiojimu užsiimančiose įmonėse.
Netoli „Autrolio“ būstinės gyvenantys žmonės tvirtina retsykiais sutinkantys aplink įspūdingo dydžio teritoriją klaidžiojančius senolius, kurie nesėkmingai ieško įėjimo. „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ įsikūrę miesto pakraštyje, todėl įmones pasiekti dar sunkiau. Žmonės bilietų patraukė į centrą.
Jie parduodami nuo kovo pradžios, tačiau ir pastarosiomis dienomis dar susidaro eilės. Gerai, kad šiuo metu Kaune beveik nėra turistų, nes labai greitai pasklistų nuotraukos ir bent jau Europoje išgarsėtume kaip pensininkų kankintojai.
Negi buvo taip sunku bilietus platinti kioskuose, kad žmonėms nereikėtų po kelias valandas mindžioti Laisvės alėjos plytelių? Jeigu jau atsirado proga pradžiuginti kauniečius galimybe beveik nemokamai važinėti autobusais ir troleibusais, negi pritrūko lėšų civilizuotai išplatinti bilietus?
Nuostabą kelia ir pačių žmonių ryžtas dėl kelių sutaupytų litų grumtis su bendraamžiais prie bilietų kasos. Galima palaukti kelias savaites ir be įtampos pasiimti bilietą. Daugybę metų nebuvo tokios lengvatos ir visi žmonėms kažkaip ištvėrė.
Arba Kaune situacija tikrai sparčiai blogėja, arba visi jauni žmonės išvažiavo į užsienį, o liko tik galo su galu nesuduriantys pensininkai. Mat pastarąjį kartą tokį jų sambūrį Laisvės alėjoje turbūt buvo galima išvysti prieš kelerius metus, kai vienas Kauno milijonierius buvo atidaręs labdaros valgyklą skurstantiesiems.
Kaimynams tai labai nepatiko, kitų patalpų valgyklai tąkart nepavyko gauti ir įstaigą teko uždaryti.
Labai smagu, kad turtingi žmonės rūpinasi aplinkiniais, tačiau reikia pagalvoti ir apie miesto įvaizdį. Turizmas yra viena pelningiausių verslo šakų, kuri be didelių investicijų ir pastangų padeda papildyti varganą miesto biudžetą.
Šiek tiek stebina ir tai, kad tik tokiam tikslui buvo panaudotos patalpos pačiame miesto centre. Kita vertus, turtuoliai daugelį dalykų vertina savaip, jų užgaidos yra įstatymas.
Gerai, kad litus į eurus keisime kitų metų pradžioje. Bent jau taip žada aukščiausius postus užimantys šalies politikai. Tuomet Kaune vėl nebus užsienio turistų, nes vaizdas Laisvės alėjos ir Maironio gatvės sankirtoje juos turėtų priblokšti.
Kuo ypatinga ši vieta? Čia įsikūrę visų didžiausių šalies bankų padaliniai, juose turbūt bus galima pasikeisti grynuosius litus į eurus. Sunku net įsivaizduoti, kokio ilgio eilės gali susidaryti pirmosiomis dienomis.
Vėl išvysime besistumdančius senolius, nes būtent jie turi daugiausia santaupų ir labiau už viską vertina grynuosius pinigus.
Ko nespėta išdalyti vadinamiesiems telefoniniams sukčiams už tariamą pagalbą anūkams, broliams ar kaimynams, teks ištraukti iš stiklainių, patalynės dėžėje įgrūstų kavos dėžučių ir nešti į banką. Vienoje vietoje gali atsirasti neįtikėtino dydžio pinigų krūva.
Štai tuomet jau prasidės aukso amžius plėšikams. Pakaks tik nusižiūrėti didesnį pluoštą dažais dar kvepiančių šlamančiųjų į rankinę brukančią pensininkę, pasekti kelis šimtus metrų iki atokesnės vietos ir jos nebekankins rūpesčiai, kur išleisti santaupas. Jeigu pinigai bus keičiami pašto skyriuose, kaip kaimyninėje Latvijoje, nusikaltėlių medžioklės plotai tik išsiplės.
O kiek atsiras „geradarių“, kurie siūlys pinigus pakeisti namuose, tačiau tik pasisavins litus ir įbruks klastotes!
Iki visiems svarbios datos, kai laidosime litą, liko dar devyni mėnesiai. Gal per tą laiką pavyks išmokyti kauniečius, kaip išvengti stumdymosi eilėse.
„Laikinoji sostinė“
˙
