Žinomas Lietuvos atlikėjas A.Mamontovas sulaukė dar vieno įvertinimo. Už pilietinę nuostatą, raginimus išmokti gerbti vienas kitą, jam suteiktas garbingas 2013 metų Tolerancijos žmogaus vardas.
Atlikėjęs sakė iki paskutinės minutės netikėjęs tokios įvertinimo, o pakviestas atvyko pasveikinti kitų nominantų.
- Šiandien Č.Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė Jus 2013 metų Tolerancijos žmogumi. Su kokiomis mintimis priėmėte garbingą įvertinimą?
- Esu lengvai pasimetęs. Atvažiavau čia pasveikinti kitus nominantus, tikrai nemaniau, kad šis apdovanojimas atiteks man.
Manau, jog tolerancija, kai gauni teisę būti tuo kuo esi, leisdamas kitiems būti tuo, kuo jie yra. Galiu tik padėkoti, kai mintys sugrįš, gal pasakysiu ir daugiau.
- Atsiimdamas apdovanojimą minėjote, kad tolerancijos pats dar mokotės. Kaip galima mokytis tolerancijos, ką galėtumėte patarti kitiems?
- Geriausias mokymasis – sekimas pavyzdžiais žmonių, kurie kiekvieną dieną demonstruoja gražiausius tolerancijos pavyzdžius. Mes visi turime iš jų mokintis, aš taip pat.
Manau, jog esama tokiame laikotarpyje, kai turime patvirtinti, ar esame verti tos laisvės, kurią atgavome daugiau nei prieš 20 metų. Tolerancijos verta mokintis, nes tarybinė sistema mus labai ilgai mokino turėti vieną nuomonę. Kitokie žmonės, kitaip mąstantys, turintys kitą nuomonę būdavo užtildomi, pažeminami ir išjuokiami.
Mes nematydavome neįgalių žmonių, o netradicinė lytinė orientacija buvo laikoma nusikaltimu. Natūralu, jog susidūrus su nauju, nepažįstamu dalyku žmonės keistai reaguoja. Todėl šiuo metu mes mokinamės su šiais reiškiniais susigyventi, rasti tam tikrą dialogą.
- Kaip Jūs vertinate galvą keliančio nacionalizmo apraiškas bei visuomenės gąsdinimą įvairiais „siaubais“ - visą žemę neva nupirksiančiais užsieniečiais, kosmopolitais, globalistais ir t.t.
- Visi isterijos apsireiškimai dažniausiai būna susiję su artėjančiais rinkimais, politinių jėgų noru padaryti įtaką žaidžiant žmonių jausmais.
Kita vertus negalima vienpusiškai teigti, jog nėra jokių baimių ar pavojų. Reikėtų sveikai, vadovaujantis logikos dėsniais įvertinti reiškinius, kuriais esame gąsdinami.
Tai, kad egzistuoja tam tikri pavojai dar nereiškia pasiduoti masinei isterijai ir reaguojant į tai imtis kokių nors destruktyvių veiksmų.
