Kur slapstosi žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas? Atsakymą į šį klausimą „Lietuvos rytas“ rado anksčiau negu mūsų šalies specialiosios tarnybos. Pasirodo, tereikia užsukti į restoraną Maskvos centre, netoli Kremliaus, rašo „Lietuvos rytas“.
Jau daugiau kaip pusmetį Lietuvos specialiosios tarnybos tikina, kad intensyviai ieško buvusio bankininko V.Romanovo. Paskelbta tarptautinė paieška, teismas už akių leido jį suimti.
Nors pareigūnai vis raportuoja, kad bankininko niekaip negali aptikti, pasirodo, bėglį galima išvysti jo net neieškant.
Prabangus restoranas Maskvos centre, netoli Kremliaus. Atsiverčiu valgiaraštį: kavos puodelis – 25 litai. Brangu, bet ne brangiausia Maskvoje.
Aš matau, kaip į salę energingai įžengia kažkur matytas vyriškis. Bene V.Romanovas?!
Buvęs bankininkas atrodo žvalus – nors jam greitai sukaks 67 metai, iš pirmo žvilgsnio neduotum net 50-ies.
Akivaizdu, kad šiame restorane V.Romanovas – savas. Padavėjai jam lenkiasi, jis pasisveikina ir keliais žodžiais persimeta su pietaujančiais klientais.
Grėsmingos apsaugos nematyti
Išvydęs mane, žurnalistą iš Lietuvos, pats prieina, ištiesia ranką ir iškart atakuoja: „Tai vis dar Gedvydui Vainauskui vergauji?“
„G.Vainauskui, bet nevergauju. Jis, kaip ir aš, žurnalistas“, – bandau kalbėti rusiškai, tačiau V.Romanovas vis tiek tęsia pokalbį lietuviškai.
„Na, dabar, kai nebeturiu „Žalgirio“, gal ir nebekovosiu su juo“, – aprimsta pašnekovas.
„O kur jūsų apsauga? Buvo rašoma, kad Maskvoje jus akylai saugo Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo apsauginiai“, – pasiteirauju.
„Va, mano apsauga, – V.Romanovas pristato garbaus amžiaus vyriškį. – Tai mano vairuotojas.“
Staiga pašnekovas atsiprašo – trumpai turintis pasikalbėti su verslo partneriais. Girdžiu, kaip kaunietis beria skaičius – 20, 30, 50 milijonų dolerių.
Vairuotoją mokė istorijos
Kol buvęs bankininkas kalbasi, bendrauju su jo vairuotoju. Aktualiausia tema – įvykiai Ukrainoje.
Vairuotojas palaiko Vladimirą Putiną: „Ukraina niekada neturėjo savo valstybės.
Buvo tik Rusija ir Lietuva. Jūsų kariuomenė net iki Maskvos buvo nužengusi, o mūsų carai turi lietuviško kraujo.“
Pasidomiu, iš kur jis žino istoriją, kurios sovietinėse mokyklose niekas nemokė.
„Tai čia Vladimiras mums visiems ausis išūžė. Greitai ir mes tapsime Lietuvos patriotais“, – paaiškina vairuotojas.
Netrukus prie staliuko grįžta V.Romanovas ir nurodo vairuotojui, kur važiuoti.
Priėjęs padavėjas jau žino, ką pasiūlyti: „Jums kaip visada?“ V.Romanovas linkteli galva, ir mes kalbamės toliau.
Bijojo būti apgautas prokurorų
– Jau seniai paskelbta jūsų tarptautinė paieška, išduotas arešto orderis, tačiau jūs neatrodote panašus į besislapstantį bėglį.
Gal jau turite Rusijos pilietybę?
– Turiu pilietybę. Ir ne vieną. Kiek reikia, tiek turėsiu. (Juokiasi.)
– Girdėjau, kad prokurorai už milijoną litų buvo sutikę pakeisti jums skirtą suėmimą į kitą kardomąją priemonę. Kodėl nesumokėjote – būtumėte galėjęs dabar laisvai ir po Lietuvą važinėti?
– Tai kad būtų apgavę – paėmę pasą, tad nebegalėčiau keliauti.
Siūliau 100 tūkstančių litų, bet nenorėjo.
– Esate kaltinamas, kad iš Ūkio banko pasisavinote 50 milijonų litų. Net artimiausi žmonės prieš jus duoda parodymus. Neskaudu?
– O ką jiems daryti – prie kiekvieno pastatė policininką ir šantažuoja – arba parodymai prieš mane, arba kalėjimas.
Aš jų nesmerkiu, suprantu situaciją, todėl ir gyvenu čia.
Kur dingo 50 milijonų litų?
– Sakykite, tai kur padėjote tuos 50 milijonų?
– Aš banke nedirbau, į paskolų skirstymą nesikišau.
Žinau, kad tą 50 milijonų litų paskolą, dėl kurios esu kaltinamas, ėmė Gintaras Skorupskas (bendrovės „Boslita ir Ko“ vadovas ir savininkas. – Red.).
Mane įkalbėjo savo turtu laiduoti už paskolą. Pasirašiau. Pinigai keliavo iš vienos G.Skorupsko bendrovės į kitą ir kažkur dingo.
Ar G.Skorupskas juos pasiėmė, ar su mano seserimi Olga pasidalijo – nežinau.
Jau vėliau buvo kalbama, kad už tuos 50 milijonų jis ketino pirkti Ūkio banko akcijų, bet kai banką likvidavo, tarsi buvo nupirktas kažkoks pastatas Londone.
– Kaip supratau, G.Skorupskas dabar bando įrodinėti, kad jis tik formaliai ėmė paskolą, o realiai pinigai turėjo jums atitekti, jūs tik pasinaudojote jo vardu?
– Nenoriu apie tai net kalbėti...
– Kalbama, kad G.Skorupskas susijęs su Kauno nusikaltėlių šulu Rolandu Dromantu, pravarde Ilgas. Ar jis nedalyvavo šiame sandėryje?
– Čia tas cigarečių kontrabandininkas?
– Jis buvo Daškinių lyderio Remigijaus Daškevičiaus pavaduotojas. Kai vadeiva buvo nušautas, užėmė jo vietą.
– Labai įdomu... Neseniai Rusijos specialiosios tarnybos sulaikė iš Lietuvos atvykusius žudikus, kurie turėjo mane nušauti.
– Manote, kad juos pasiuntė Lietuvos nusikaltėliai? Bet kam jiems reikia jus žudyti?
– Vyksta ginčai dėl įkeisto pusės pastato Maskvoje – dabar bandoma iš varžytynių pardavinėti šią dalį.
Tačiau sugalvota tokia schema, kad Ūkio banko kreditoriai nieko negaus – pinigai atiteks keliems rusų tarpininkams, tarp jų ir G.Skorupsko statytiniams.
Susidaro absurdiška situacija – G.Skorupskas pats yra skolingas bankui ir dar gaus pinigų už parduotą pastatą.
Pastatas neduoda ramybės
– O koks jums skirtumas, kam atiteks pinigai? Juk jūs tikrai nieko negausite.
– Aš noriu, kad pinigai už parduotą pastatą atitektų ne tarpininkams, o tiesiai Ūkio bankui, valstybei.
Jei nebūtų tarpininkų, būtų galima greitai tą pastato dalį parduoti.
Priešingu atveju dar kelerius metus užtruks teisiniai ginčai, o Ūkio banko kreditoriai nieko negaus.
– Kokia dabar tos pastato dalies kaina?
– Greitai pardavinėjant galima gauti nuo 20 iki 30 milijonų dolerių.
Sutvarkius pastatą, kaina būtų gerokai didesnė, tačiau tam dar reikia investuoti apie 20 milijonų.
Tada būtų galima ir nuomoti. O kol kas – vien tik nuostoliai. Dabar aš vienas moku didžiules sumas už šio pastato išlaikymą.
– Girdėjau, kad bus pardavinėjami ir jūsų statyti namai Neringoje. Vieni gražiausių šiame kurorte. Negaila, kad nebegalėsite ten nuvažiuoti?
– Aš pastaruosius penkerius metus ten nebuvau. Man taip neįdomu – važiuoti ir būti.
Daug įdomiau stebėti, kaip rekonstruojama, dažoma, dalyvauti kuriant grožį. Aš juos pastačiau, dabar tegul kiti džiaugiasi.
Griežia dantį ant skandinavų
– Likus aštuonioms dienoms iki Ūkio banko uždarymo Londone susitikote su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovais. Jums buvo pasiūlytas 26 proc. jungtinio Šiaulių ir Ūkio banko akcijų paketas. Paprašėte 51 proc. ir likote už borto.
Ar dabar neatrodo, kad lietuviška patarlė – geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje – labai tinka?
– Visa tai tik kalbos – kas būtų, jeigu būtų.
– Tačiau ar galima kalbėti apie Lietuvos banko savarankiškumą, kai akcijų paketai skirstomi ne Lietuvoje, o kažkur užsienyje?
– Aš visada sakiau, kad Lietuvos bankas nėra savarankiškas – jis vykdo Skandinavijos bankų valią.
Štai su Vytautu Valvoniu (Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius. – Red.) sutarėme, kad Ūkio bankas gali „Žalgirio“ klubui už reklamą pervesti pinigų.
Jau kitą dieną tas pats V.Valvonis skambina Ūkio banko valdytojui ir rėkia: „Tik pabandyk pervesti, aš tave kalėjime supūdysiu.“
Matyt, iš savo šeimininkų gavo nurodymus ir pakeitė nuomonę. Koks čia savarankiškumas?
– Kiek žinau, sujungti Ūkio banką su Šiaulių banku taip pat buvo sugalvota užsienyje, nes to pageidavo vienas didžiausių skandinavų bankų „Handelsbanken“.
Atskirai paėmus Šiaulių ir Ūkio bankai šiam švedų gigantui buvo per smulkūs – jis pageidavo nusipirkti jau sujungtą banką. O Lietuvos bankas skubiai vykdė nurodymą. Ar tai tiesa?
– Panašiai. Tik kad jungti Ūkio banką su Šiaulių buvo nelogiška. Tai tas pat, kas modernų daugiaaukštį pastatą sujungti su sovietiniu vienbučiu – tuomet paprasčiau nugriauti.
Mūsų ir produktai buvo šiuolaikiškesni, ir jų buvo gerokai daugiau.
Jau nekalbu apie rezidentų pinigus, kurių kiekvieną mėnesį gaudavome po kelis milijardus.
– Tačiau Lietuvos bankas konstatavo, kad ne Šiaulių, o Ūkio bankas yra nemokus.
– Nesuprantu, kodėl buvo padarytos tokios išvados. Mes įvykdėme beveik viską, na, kokius 95 proc. to, ko reikalavo centrinis bankas.
Net pasamdėme, kaip buvo liepta, buvusią Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko advokatų kontorą LAWIN.
Mums buvo nurodytos, Lietuvos banko nuomone, blogos paskolos ir pareikalauta jas padengti kitu turtu.
Įvykdėme – papildomai įkeitėme beveik milijardo litų vertės turto. Ko dar reikėjo?
– Girdėjau, kad prieš pat banko uždarymą jūsų sesuo asmeniškai pasiskolino milijoną eurų ir juos įnešė į banką.
– Lietuvos banko vadovai pasielgė kaip tikri sukčiai – išmelžė viską, ką galėjo, o paskui permetė per bortą.
Na, tiek to, apvogė mane, bet kam reikėjo apvogti valstybę? Bankas būtų galėjęs toliau normaliai dirbti, o dabar ar kas nors suskaičiuos, kokie nuostoliai padaryti?
Blogiausia tai, kad įsigalėjo skandinavų monopolija – tai baisiausias šių laikų nusikaltimas. Latvijai pavyko nepalūžti prieš skandinavų bankų spaudimą – ten dabar sėkmingai veikia 30 bankų, o mes neatsilaikėme.
Senovėje lietuviai skandinavus vadino šuniniais žmonėmis ir smakais, nes jie nebuvo riteriai raiteliai, o važinėjo šunimis.
Dabar šios tautos atstovai, supirkę bankus ir žiniasklaidą Lietuvoje, moko mus gyventi.
Vieno išdavikiško finansų ministro parašu 2001 metais mūsų valstybė neribotam laikui suteikė išskirtines sąlygas švedų bankams, dabar jau turintiems 90 procentų indėlių rinkos, taip pat laikantiems valstybės biudžeto pinigus.
Ūkio bankas už tokias suteiktas privilegijas būtų sutikęs valstybei kasmet mokėti 100 milijonų litų ir dar tiek pat uždirbtų.
Švedų bankai nieko nemoka ir dar piktinasi, kai pareikalaujama mokėti bent simbolinius mokesčius valstybei.
Prezidentė – bloga užtarėja
– Kai „Žalgiris“ skynė pergales Eurolygoje, šlovės spinduliuose kaitinosi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, noriai fotografavosi su jumis ir komanda.
Ar neprašėte jos, kad negriautų banko?
– Ji – tokia pati skandinavų bankų statytinė, vykdytoja.
Ką ji galėjo?
– Girdėjau, kad ta pati D.Grybauskaitė dar prieš 15 metų, būdama finansų viceministre, padėjo skandinavams ateiti į Lietuvą. Bent jau privatizuoti tuomet didžiausią Lietuvos taupomąjį banką.
– Taip. Ji ir Albinas Januška (tuometis prezidento patarėjas).
„Swedbank“ atstovai pirmiausia buvo atvažiavę pas mane – norėjo pirkti Ūkio banką ir siūlė 20 milijonų dolerių (tuomet 80 milijonų litų).
Aš jiems ir sakau: „Kam jums Ūkio bankas? Už tą pačią kainą galite nusipirkti Lietuvos taupomąjį banką, kuris tuomet buvo užėmęs trečdalį rinkos, o jo turtas viršijo 3 milijardus litų.
Sutarėme, kad pirksime per pusę – žinojau, kad man vienam niekas neparduos.
Tačiau greitai aš iš to žaidimo buvau išmestas, o banką nusipirko vieni švedai.
Nebemato prasmės kovoti
– Žadėjote Lietuvos banką paduoti į teismą už sužlugdytą verslą, tačiau persigalvojote. Kodėl?
– Nematau prasmės kovoti. Čia, Maskvoje, galima dirbti ir gerai uždirbti.
Kam veltui švaistyti energiją?
– Tačiau buvę „Snoro“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas pateikė milžinišką ieškinį Niujorko arbitražui.
– V.Antonovas šalia turi „Snoro“ valdytoją R.Baranauską, kuris gerai žino visus banko reikalus, gali surinkti reikiamus dokumentus.
O aš ką – ar iš oro ieškinius rašysiu?
Kaip aš surankiosiu dokumentus, kaip pateksiu į archyvus?
Mūsų banko buvęs valdytojas dabar policijos įbaugintas, jis taip pat nepadės.
Šokdamas pakeitė save
– Iškart po banko uždarymo viena jūsų kolegė piktinosi: „Ar galima iš žmogaus atimti visą turtą vien todėl, kad jis keistas?“
Ar neatrodo, kad Lietuvos banko vadovai pasinaudojo ir kai kuriais ekscentriškais, sunkiai suprantamais jūsų poelgiais?
– Kokie tie nesuprantami poelgiai?
– Tų poelgių buvo daug. Kad ir jums neįtikusių žmonių vadinimas iškrypėliais.
Kai kas teigia, kad jūsų bėdos prasidėjo po to, kai sutikote dalyvauti televizijos šokių konkurse.
Ar neatrodo, kad solidžiam bankininkui tai nerimta?
– Pirmiausia aš – ne bankininkas. Ir ką man daryti, kad aš mėgstu šokti? Iš tiesų, kai pradėjau šokti, per šešis mėnesius iš esmės pakeičiau save. Genai modifikuojasi, suprantate?
Mokslininkai šiais laikais tai gali matyti per mikroskopus.
Šiandien jie gali įrodyti, o aš jau 20 metų žinau, kad genai nuo energijos modifikuojasi.
– Tačiau gal galėjote šokti kur nors uždarame klube, pagaliau galėjote savo salę nusipirkti.
Kam lįsti į viešumą? Kol to nedarėte, daugeliui atrodėte paslaptingas ir solidus.
– Uždarame klube aš nebūčiau prisivertęs tiek daug prakaito išlieti, o viešumoje mane užvaldė azartas, noras laimėti.
Daug kam atrodo, kad esu keistas. Tačiau daugelis žmonių negali to suprasti – jie nežino istorijos ištakų, yra dvasios vergai.
Maždaug toje vietoje, kur mes pastatėme „Žalgirio“ areną, buvo suręsta tvirtovė.
Ten įsikūrė, galima sakyti, arijų ir italų mišinys. Jie bėgo nuo Cezario, nuo inkvizicijos.
Susitarė su lietuviais Naują Romą pastatyti, nes juos išvarė iš Romos vietiniai aborigenai.
Tiksliau – naujas tikėjimas. Cezaris pasiskelbė pontifiku – Dievo vietininku. O pagonybė to nepripažįsta, nes tai nėra garbinimo religija, o pamokos, kaip gauti žinių iš kito pasaulio, iš kosmoso, visatos.
Štai čia Palemonas pirmasis su 500 šeimų pastatė Roma Nova, iš kurios vėliau kilo Romainiai.
Taip atsirado kultūros centras – Romanovų, Rusijos carų, lopšys. Kol neprasidėjo Kryžiaus žygiai, kad juos sunaikintų.
Taip jie nuolat klajojo į šiaurę, į Tverę.
Iš pradžių jie išrinko 50 lietuviškai kalbančių žmonių, kurie išrinko pontifiką ir kurie per pranašą skelbia visuomenei, kaip elgtis ir gyventi.
Prieš 2000 metų, kai atėjo krikščionių, judėjų, musulmonų kultūra, visa tai buvo sunaikinta.
Mano nuomone, ir kultūra, ir žmogus jau 2000 metų neprogresuoja. Jis degraduoja kaip asmenybė, palyginti su Dievu. Jis dėl tų religijų yra vergas.
– Labai įdomi jūsų istorijos interpretacija. Iš kur jūs visa tai žinote?
– Tai čia istorikas, archeologas Juozas Šeimys ištyrė. Aš finansavau jo knygų leidybą. Pats perskaičiau visus jo rankraščius.
Mėgsta elgtis neįprastai
– Finansavote knygų leidybą, rėmėte „Žalgirį“, futbolo komandas, restauravote cerkves, buvote didžiausias Vilniaus operos ir baleto teatro rėmėjas, į Lietuvą atvežėte garsiausias pasaulio baleto trupes, klasikinės muzikos orkestrus.
Atrodytų, kad žmonės turėtų jus ant rankų nešioti. Tačiau ne kartą tapote pašaipų objektu. Kodėl?
– Jei skiri pinigų kultūrai ir sportui tik tam, kad būtum garbinamas, vadinasi, nori valdyti liaudį. Negi toks mano tikslas? Tegu kiti valdo.
Man įdomiau, kai viskas vyksta priešingai. Tarkim, sirgaliai ateina su plakatais prieš mane, o aš laimiu. Jie išeina kaip apspjaudyti. Čia tai klasė.
Ar pasimatysime Lietuvoje?
Staiga mūsų pokalbį nutraukia skambutis. Matyt, skambina svarbus žmogus, nes V.Romanovas net atsistoja.
„Atsiprašau, turiu skubiai išvažiuoti“, – po trumpo pašnekesio telefonu sako V.Romanovas.
„Gal Olegas Deripaska kviečia?“ – bandau spėti, nes žinau, kad su šiuo oligarchu V.Romanovą sieja artimi ryšiai, jo verslo imperijoje nemažą postą užima ir kauniečio sūnus Romanas.
„Jums visąlaik norisi viską žinoti“, – neatsako į klausimą V.Romanovas ir pasisiūlo iškviesti vairuotoją.
Mandagiai atsisakau. Už lango – begalinės automobilių spūstys. Geriau metro.
„Tai ką, iki pasimatymo Lietuvoje“, – atsisveikinu.
V.Romanovas tik mosteli ranka ir liūdnai nusišypso.
Laukia ilgos grumtynės dėl pinigų
* Šią savaitę Kauno „Girstučio“ rūmuose susirinkusius Ūkio banko kreditorius (nuotr.)nustebino trijų neapmokestinamųjų bendrovių atstovų aktyvumas. Jie žūtbūt stengėsi pakliūti į kreditorių komitetą.
* Tikslo siekta mėginant didinti komiteto narių skaičių ir mažinant valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovų įtaką sprendžiant svarbiausius dalykus.
* Šios bendrovės registruotos Belize, Kipre ir siejamos su užsienyje pasislėpusio bankininko V.Romanovo aplinka.
* Žlugusio verslininko tikslas gali būti labai paprastas – valdyti visą informaciją, susijusią su Ūkio banko turtu.
* Bet primesti savo valios neapmokestinamųjų bendrovių atstovams šįkart nepavyko.
* Bendra banko kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1,439 mlrd. litų.
* Dešimties mėnesių veiklos ataskaitą pateikęs Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis pareiškė negalįs pasakyti, kiek lėšų atgaus Ūkio banko kreditoriai, tačiau mažai tikėtina, kad pinigų užteks visiems.
* „Didžiausios vertės turtas, į kurį pretenduoja Ūkio bankas, yra užsienio šalyse. Tiek dėl sandorių struktūros, tiek dėl pačių turto objektų specifikos tai yra sudėtingi procesai, kurių sėkmė priklausys nuo daugybės veiksnių“, – atvirai aiškino G.Adomonis.
* Rusijos bendrovė „Ruskij karavai“ Maskvoje valdo didelį komercinės paskirties pastatą, o Ūkio bankui ji skolinga 207,3 mln. litų. Banko naudai įkeista 45 proc. šio pastato.
* Dar 44,1 mln. litų bankui skolinga 99,04 proc. Rusijos įmonės akcijų valdanti bendrovė „Turto valdymo strategija“.
* Garsų Škotijos futbolo klubą „Hearts“ valdančios bendrovės „Heart of Midlothian Plc“ skolos Ūkio bankui siekia 61,6 mln. litų, Ukrainoje registruotos išperkamosios nuomos bendrovės „Ukio bank lizing“ – 21 mln. litų.
* Itin sudėtinga situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur bendrovė „Birač Europe“ valdo kelias aliuminio pramonės įmones.
* „Birač Europe“ skola Ūkio bankui viršija 269 mln. litų, tačiau vietos teismas yra nusavinęs dviejų pagrindinių „Birač Europe“ priklausiusių įmonių akcijas. Dėl šių sprendimų vyksta keli teismo procesai, tačiau jų baigtį sunku nuspėti.
