Septynerius metus Juodkrantės žvejų uostelį puošęs „Kogas“ šeštadienio rytą lėtai išplaukė į Kuršių marias. Tempiamas kito žvejybos laivo per pustrečios valandas pasiekė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją ir prisišvartavo įmonės „Vakarų krova“ krantinėje. Ten „Kogo“ jau laukė naujasis jo savininkas – iš Vokietijos atvykęs verslininkas Tonis Kaizeris.
Daugiau kaip 50 tonų sveriantį burlaivį iškėlę į krantinę specialistai įsitikino, kad metalinė korpuso dalis nesubyrėjusi. Kai kurias medines bortų apkalas teks pakeisti – jos nukentėjo nuo drėgmės ir kritulių. Perkelta į kitą prekybos laivą jūreivystės relikvija per Baltiją bus nuplukdyta į Lenkijos Šcecino uostą. Iš ten „Kogo“ maršrutas Oderio upe nusidrieks iki Vokietojos.
Naujasis burlaivio savininkas nesirengia keisti jo paskirties – upėmis nuplukdęs jį Berlyną vasarą ten atidarys panašų restoraną. T.Kaiserį greičiausiai suviliojo „Kogo“ išvaizda – viduramžiais tokiais laivais Baltiją raižė galingosios Hanzos miestų sąjungos pirkliai, o taip pat ir kaperiai – samdomi jūrų piratai. Ne tik Klaipėda, bet Kaunas tuomet irgi priklausė Hanzos miestų sąjungai.
„Dvi savaites laukėme palankaus oro, kad galėtume plaukti per Kuršių marias. Tokį laivą iškelti į krantą irgi nėra lengva – teko išmontuoti 31 metro aukščio stiebus, kitas takelažo detales. Gaila skirtis su „Kogu“ – Neringos gyventojai ir svečiai buvo jį pamėgę. Gal dar ką nors sugalvosime arba kiti verslininkai sumanys puošti Neringą panašiais rekonstruotais senoviniais burlaiviais“, – vylėsi „Kogo“ bendrasavininkis juodkrantiškis verslininkas Eivydas Kauneckis.
Tai – jau antroji Juodkrantės netektis. Pernai, aplinkosaugininkams reikalaujant, nugriautas prie krantinės šalia „Kogo“ pastatytas žuvų patiekalų restoranas „Sorento“. Po teismų maratono nuspręsta, kad restoranas prie pat Kuršių marių, kurio statybą palaimino Neringos valdžia ir visos valstybės institucijos, iškilo nelegaliai – pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planai ir veiklos nuostatai. Restorano vietoje dabar kiurkso paminklinis akmuo su originaliu užrašu „Kvailybei“.
Į Vokietiją išplukdytas „Kogas“ – tiksli viduramžių burlaivio kopiją. Prieš aštuonerius metus Vokietijos kino studijos „Bavaria film“ užsakymu ją pastatė nagingi Klaipėdos laivadirbiai. Butaforiją ant vandens laiko sujungti plūduriuojantys pontonai. Savarankiškai plaukioti po Kuršių marias šiuo burlaiviu dar niekas nerizikavo – jis nėra pritaikytas turistinėms kelionėms.
„Laivas tarnavo vokiečių kinematografininkams, kai jie Nidos ir Rusnės apylinkėse kūrė serialą apie Baltijos ir Šiaurės jūrose XV–XVI amžiais siautėjusio nuožmaus vokiečių pirato Klauso Štiortebekerio nuotykius. Jiems labai patiko Kuršių nerijos kopos. Projekte dalyvavo ir Lietuvos aktoriai“, – „Kogo“, kuris tuomet buvo vadinamas „Jūrų vilku“, praeitį prisiminė E.Kauneckis.
Baltijos filmų grupei priklausiusio burlaivio statyba kainavo 1,27 mln. litų. Pastatę filmą apie K.Štiortebekerį vokiečiai išvažiavo, „Jūrų vilko“ niekam nebereikėjo – beveik dvejus metus dvistiebis 38 metrų ilgio ir 8,6 metrų pločio butaforinis Baltijos piratų laivas trūnijo Uostadvario (Šilutės r.) uostelyje. Vėliau juo susidomėjo verslūs Kuršių marių žvejai.
Pirkti „Jūrų vilką“ Ričardą Kauneckį paskatino jo tėvas Alfonsas Kauneckis – vienas seniausių Kuršių nerijos žvejų. Tokiai idėjai pritarė anūkai Jovita ir Eivydas. Nurungęs kitus pretendentus R.Kauneckis burlaivį įsigijo už 150 tūkst. litų. Plėtodamas šeimos verslą senąjį pavadinimą pakeitė, kogas – suprantamesnis žodis. Neringos savivaldybė mokesčių už laivo stovėjimą Juodkrantėje iš šeimininkų nereikalavo – krantinę papuošęs „Kogas“ traukdavo turistus.
Darbšti šeima, Juodkrantėje dar valdanti ir žvejo sodybą su populiariu žuvų patiekalų restoranu „Žuvelė“, regis, ne juokais buvo užsimojusi paneigti Kuršių nerijos lankytojų sąmonėje tvirtai įsikerojusį mitą esą gurmanams čia nėra ką veikti. Niekam ne paslaptis, kad vasarą Nidoje pats skaniausias turistams siūlomas patiekalas – vaizdas į Kuršių marias nuo Parnidžio kopos.
Burlaivyje „Kogas“ įsirengę restoraną po atviru dangumi savininkai siūlydavo ne vien tik žuvų patiekalų. Išrankesni svečiai galėjo užsisakyti ėrienos, triušienos, stirnienos kepsnių, grožėdavosi nuo laivo denio atsiveriančia vaizdinga Kuršių marių panorama, nuostabiais saulėlydžiais. Pradžioje lankytojų netrūko – krantinėje kartais net reikėdavo palaukti, kol atsiras laisvas staliukas.
Šeimininkai savo verslo paslapčių neatskleidžia, tačiau ir taip aišku, kad Juodkrantė – ne Palanga, kurioje knibžda tūkstančiai poilsiautojų. Restoranu paverstas burlaivis, priimantis svečius tik vasarą, ilgainiui jiems galbūt tapo pernelyg sunkia našta. Pardavė, kai pasitaikė geras pirkėjas.
Panašus likimas buvo ištikęs Klaipėdos simboliu vadinamą burlaivį „Meridianas“, kuriame anksčiau irgi veikė neblogas restoranas. Vėliau apleista istorinė barkentina vos nenugarmėjo į Danės dugną. Ją išgelbėję naujieji šeimininkai, atrodo, kupini ryžto atgaivinti ir kulinariją.
