Devyneri metai išskirtinės slaugos ir gydymo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ žurnalistai išsiaiškino, kad šios ligoninės Neurologijos skyriuje, vienvietėje palatoje, sanatorija buvo įrengta 81-erių Danutei Baršienei.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) už šios pacientės karšinimą, pati to nežinodama, jau sumokėjo kosminę sumą – ji gali siekti apie milijoną litų.
VLK planuoja kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl šios ligoninės darbuotojų tyčiniais veiksmais padarytos labai didelės žalos biudžetui.
Išleidžia ir iškart priima
Pirmieji įrašai apie D.Baršienę ligoninės metrikoje atsirado 2005-aisiais.
Ligonė paguldoma gydyti trims, keturiems mėnesiams, po to formaliai išrašoma ir tą pačią dieną vėl paguldoma.
Trumpai tariant, Neurologijos skyriuje veikia slapti ir nelegalūs senelių globos namai. Ir dar labai prabangūs!
Mat tokio ligonio gydymas šioje ligoninėje VLK atsieina apie 10 tūkstančių litų per mėnesį.
Kiti gali tik pasvajoti
„Oi, ji čia ištisai guli! Pavyzdžiui, 2012-aisiais išbuvo visus metus be pertraukų.
Ji ir dabar guli Neurologijos skyriuje“, – tyrimą pradėjusius žurnalistus telefonu informavo ligoninės darbuotoja.
„Čia kažkokia nereali situacija. Daug kas norėtų tokių sąlygų. Ta pati vieta, aukštos kvalifikacijos medikai – čia šimtaprocentė slauga ir gydymas.
Mūsų skyriuje niekas pacientų ilgiau kaip dešimt dienų nelaiko. Čia ne slaugos ligoninė.
Tos pacientės šeimai labai pasisekė“, – galimai korupcinę situaciją vadinamojoje Lazdynų ligoninėje pakomentavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ligoninės Gerontopsichiatrijos skyriaus direktorė Genovaitė Šimkuvienė.
Artimiesiems – pragaras
Kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal licenciją negali teikti slaugos paslaugų, patvirtino ir jos direktoriaus pavaduotoja Dalia Guobužienė.
Ji tikino negalinti patikėti, kad Neurologijos skyriuje viena senolė guli devynerius metus.
Sunkiai sergantis žmogus mūsų valstybėje yra artimųjų galvos skausmas.
Tokio ligonio slauga specialioje slaugos ligoninėje mėnesį kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Panašią sumą tenka išleisti ir samdantis slaugę namuose.
„Taip, tai didelės sumos, kurių VLK neapmoka. Žmonės, kurių artimieji yra tokie pat ligoniai kaip D.Baršienė, parduoda butus, sodus, kitą turtą.
O ką daryti? Tokiam ligoniui dažniausiai slauga reikalinga visą parą. Slaugyti patiems? Tai yra pragaras.
Neurologiniams ligoniams po insultų dažnai prasideda senatvinis delyras. Jie rėkia, nemiega, lipa iš lovos.
Tai ligoniai, kurie, atsiprašant, kiša rankas į vieną vietą ir tepa sienas. Tai kas gali su jais ilgai išbūti namuose?
Daugiau kaip pusė žmonių, slaugančių savo artimuosius, suserga depresija, prasigeria“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė.
Duktė kriminalo neįžvelgė
Tačiau atrodo, kad D.Baršienės artimiesiems tokios problemos neegzistuoja.
Į šios ligoninės Neurologijos skyrių atvykę žurnalistai savo akimis pamatė, kad privilegijuotoji senolė apgyvendinta vienvietėje palatoje, ją nuolat prižiūri ir valgydina slaugės, o pro duris sklinda atpalaiduojamoji muzika. Beveik SPA...
Prie palatos sutikome ir D.Baršienės dukterį.
Moteris aiškino, kad jos motina yra labai sunki, du insultus patyrusi ligonė, o gydymas stacionare ir nuolatinė slauga devynerius metus jai priklauso: „Pirmą kartą girdžiu, kad turiu už ką nors mokėti.
Mano mama visą gyvenimą dirbo ir užsidirbo, todėl jai čia viskas priklauso nemokamai.“
Paklausta, kaip jai pavyksta savo motiną tokiam ilgam laikui palikti ligoninėje, ji atsakė, kad tai sprendžia gydytojai.
Pablogėjus motinos būklei, ji esą kviečia greitąją pagalbą, o ši vis atveža į tą patį skyrių ir pas tą pačią gydytoją.
„Aš nematau čia jokio išskirtinio atvejo. Man nesvarbu, kas ką kalba.
Nesu nusikaltusi. Aš tik žmogus, kuris rūpinasi neįgaliu savo artimuoju. Ir nereikia iš manęs tyčiotis“, – piktinosi amžinosios pacientės artimoji.
Vedėjas slėpėsi operacinėje
Galimą VLK pinigų grobstymo atvejį dangstė ir D.Baršienės gydytoja neurologė Inga Rakauskienė.
Medikė irgi įrodinėjo, kad jokio išskirtinio atvejo čia nėra: „Aš seniai pažįstu šią pacientę ir seniai ją gydau.
Tai labai sunkus ligonis, kuriam sutrikusi sąmonė.“
„Todėl jūs ją čia faktiškai apgyvendinote?“ – paklausė žurnalistė.
„Ją atveža greitoji. Tai kur man ją dėti? Jokio papildomo atlygio aš negaunu.
Aš ją tiesiog gydau, o kai galiu, išrašau į namus“, – aiškino I.Rakauskienė.
Per pažintis arba už kyšius išrinktuosius savo skyriuje apgyvendinantis jo vedėjas Augenijus Vilimas nesileido į jokias kalbas, o pamatęs televizijos kameras bėgo painiais ir ilgais ligoninės koridoriais net kelias minutes, kol galiausiai pasislėpė operacinėje.
Ligoninės direktorius Algimantas Pamerneckas, sužinojęs, apie ką reikės kalbėti, vengė susitikti su žurnalistais.
„Jokių komentarų nebus“, – galiausiai man buvo pranešta per ligoninės spaudos atstovę.
Ligoninei padaryta didelė žala
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
„Ši situacija kelia labai didelį susirūpinimą, nes preliminarūs tyrimo duomenys rodo, kad galėjo būti padaryta labai didelė finansinė žala VLK biudžetui.
Preliminari ekspertų, kurie atliko tyrimą, nuomonė griežta – pacientams buvo teikiamos ne aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugos, už kurias buvo apmokėta ligoninei, o kur kas pigesnės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.
Planuojama kreiptis ir į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl ligoninės darbuotojų tyčiniais veiksmais padarytos labai didelės žalos VLK biudžetui.
Be to, siekdami išvengti, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų, šiuo metu rengiame atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Jų esmė – visais atvejais, kai paciento buvimas gydymo įstaigoje užsitęsia ilgiau, siūlysime, kad sprendimus dėl tolesnio paciento gydymo priimtų ne pavieniai gydytojai, kaip
yra dabar, o gydytojų specialistų konsiliumas.“
Naudojasi mūsų visų pinigais
Aušra Maldeikienė
Ekonomistė
„Mes regime situaciją, kurią reikia tiesiai šviesiai vadinti korupcija. VLK pinigai – mūsų visų bendri pinigai, o šiuo atveju jie yra pasisavinami neteisėtai.
To skyriaus vadovas kažkokiu būdu apeina įstatymus.
Atrodo, kad į svetimus pinigus jis žiūri kaip į savo.
Tokių sunkiai sergančių mamyčių Lietuvoje labai daug, bet apie tokią išskirtinę ar juolab nemokamą slaugą jos gali tik pasvajoti.
Ir tada kyla klausimas, kuo ši mamytė skiriasi nuo kitų. Iki septyniasdešimt metų dirbo nemažai žmonių, bet jiems nepriklauso tai, kas, pasak dukters, priklauso jos motinai.
Kuo ji išskirtinė? Tuo, kad turi kažkokių korupcinių ryšių ligoninėje?
Ši ponia ir jos motina, kad ir kaip sunkiai ji sirgtų, iš tikrųjų naudojasi mūsų visų pinigais. Pasidaro amžiną sanatoriją ir dar turi tiek įžūlumo aiškinti, kad jos motina yra kitokia.“
