Kol nebus susitarta dėl skaudžių ekonominių sankcijų Rusijos energetikos verslui, finansų sektoriui, tol V.Putinas ir jo aplinka juoksis visą kelią iki banko. Juolab, jis pats saviškiams oligarchams kirto iš peties: mokėsite savo įmonių Vakaruose pelno mokesčius Rusijoje.
Ir kol ES šalys vis baugščiai žvelgdamos per petį į Rusijos reakciją aiškinasi ar vertą tą ar kitą Rusijos politinį veikėją įtraukti į tą „baugų“ sąrašą, V.Putinas jau tariasi su Kinija dėl naftos ir dujų eksporto. Tampa akivaizdu, kad ES skaičiuodama ekonominių sankcijų Rusijai atveju skaudų pelnų praradimą, galimą ekonominį nuosmukį, rodo Rusijai savo silpnumą. Merkantilizmas ES mąstysenoje tapo rimta problema.
Todėl Vakarai per pastaruosius 20 metų prisiėmė klaidingą poziciją Rusijos atžvilgiu. Savo stambiųjų pramonininkų įtakoje ES nesprendžia savo svarbiausiu politinių interesų. Komerciniai interesai tapo viršesniais už, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos interesus.
Anot buvusio krašto apsaugos ministro A.Butkevičiaus, valstybės ir tautos tapę įkaitais verslo struktūrų, prasnaudė besirutuliojančius neigiamus procesus Rusijoje. Jie sąmoningai juos ignoravo, tuo atverdami kelią infekcijai jau virstančia pandemija. „Vietoj to, kad užsiimtu gydymu, jie leidžia save papirkti. Infekcijos agentai sklinda jų teritorijose“, - pastebi A.Buktkevičius.
Pasižiūrėkime, kaip tas gydymas vyksta mūsų šalyje. Natūralu, kad eilinis pilietis galimos grėsmės akivaizdoje atidžiai stebi savo įtakingiausių politikų bei institucijų reakcijas. O čia, dažnas premjero nuomonės keitimas, matyt, tapo užkrečiamas. L.Graužinienė prieš kelias dienas staiga susivokė, kad juos 2008 metais Seime pasirašytas šūkis apie išstojimą iš NATO buvo klaidingas.
Dabar ji, prašom, mano kitaip. Ji tuo metų, mat, nebuvo įsigilinusi. Dabar ir niekada neklystančios prezidentės eilė. Bet deja, kaip ir B.Bradauskas, manantis, kad likome kvailio vietoje, ji dar šito nesuvokia. Pavyzdžiui, šių metų kovo 19 dieną prezidentė, kalbėdama apie sankcijas Rusijai, pareiškė: „Ekonominės sankcijos skiriamos kaip bausmė daugiausia elitui, bet elitas jų nepajus. Mes galime žlugdyti ekonomiką, taip pat ir mūsų, ir Rusijos, bet tam politiniam elitui. jiems nerūpi žmonių gyvenimo lygis. Rusai gali atlaikyti bet ką; tai tik suvienys juos su Putinu ir prieš Vakarus. Ar mes to norime?“.
Prezidentės sau prieštaraujančių nuomonių metamorfozės stebina. Pradedant nuo garsios nuomonės apie sankcijų įvedimą šių metų vasario 23 dieną „visai Ukrainai“. Dabar D.Grybauskaitė kalba apie sankcijas „su dantimis“. Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje teigiama, jog pirmajame sankcijų etape buvo stabdomi politiniai ir diplomatiniai santykiai - suspenduojamas pasiruošimas Didžiojo aštuoneto susitikimui bei ES ir Rusijos viršūnių susitikimui.
Stabdomos derybos dėl vizų ir kitų bendradarbiavimo sričių. Antrajame etape konkretiems asmenims buvo uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją ir įšaldytos jų sąskaitos Europos bankuose. Trečiasis etapas - ginklų pardavimo Rusijai draudimas ir kitos ekonominės priemonės. Aišku? Kur staiga dingo prezidentės kalbos apie rimtų ekonominių sankcijų būtinumą Rusijai? Kaip suprasti šią prieštaraujančią sau politiką?
Juk akivaizdu, kad V.Putinui ir jo aplinkai politinės ir diplomatines sankcijos dar mažiau rūpi. Prezidentė ką tik pati pabrėžė, kad ji rusus žino. Tad kam tas teatras, kovingos kalbos, rimtas veidas su P. Gražulio socialistinio realizmo plakato žvilgsniu „Už Lietuvą vyrai“?
Prezidentė jau įsiliejo į bendrą Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Ispanijos chorą „Sankcijos neturi kirsti eiliniam žmogui!”, kitaip tariant, „kad tik mums patiems neskaudėtų“. Kaip čia dabar, nori valgyti tortą ir jį turėti? Istorija sako, kad be šūvio karo nelaimėsi.
Rusijos atveju ekonominių sankcijų pasekmes turi pajusti kiekvienas Rusijos pilietis. Ir visai nesvarbu, kad juos suvienys V. Putino propagandos mašina. Juk kalbame ne apie jų laisvę ir gerovę, kurių rusai nebeturi ir neturėjo, bet apie mūsų laisvę ir gerovę. Mes už tą laisvę kovojome, patyrėme gyvybių praradimo skausmą ir laisvės skonį. Negi prezidentė Dalia Grybauskaitė tai pamiršo? Europai reikalinga mūsų, Baltijos valstybių patirtis.
Galiausiai mūsų tvirta pozicija, nes, blogiausiu atveju, pirmą smūgį teks priimti mums. Bet mums prezidentė sako, kad turime elgtis protingai. Tai yra su sankcijomis neperspausti, nes juk reikia padėti Rusijos vadovams gelbėti jų veidus, taip suprasti? Gal jie patys pasitrauks iš Krymo? Gal ir visos Ukrainos neokupuos? Bet Rusija jau sukramtė Krymą.
O Ukrainą, jeigu ne dabar, tai vėliau, sugrįžus įprastiems santykiams su ES ir JAV. Rusijos grėsmė virš Ukrainos kabės lyg Damoklo kardas. Ir virš Europos taip pat. Todėl Ukrainos premjeras A. Jaceniukas, matyt paspaustas ES ir JAV tikina sakysiantis NATO narystei ne. Įdomu, ar toks ėriuko mekenimas vilko apetitą nuramins. Nes V.Putinas tikriausiai žino, kad laikas ne jo pusėje.
Nesunku įsilieti į konformizmo srovę. Ir jos įtakoje aiškinti esą sankcijos tai lazda su dvejais galais. Tačiau tai, kas protinga ES senbuvėms, mums – kelias į valstybinę savižudybę.
Taip, mums garantuojama karinė parama. Gera girdėti. Kai JAV daliniai atsidurs Lietuvoje, kai mūsų karinės pajėgos bus proto ribose pilnai aprūpintos būtina ginkluote, galėsime dėkoti prezidentei už diplomatiškumą, už „sankcijas Rusijai, kurios mums patiems neskaudėtų“.
Lietuvos prezidentė sako, kad būtinas stiprus ES atsakas į Rusijos agresiją: „Rusija labai aiškiai rodo, kad nenori kalbėtis ar ieškoti taikių sprendimų. Todėl būtinas stiprus ir vieningas ES atsakas, rodantis, kad netoleruosime tokio grubaus tarptautinių susitarimų pažeidimo ir vienpusiškai primetamos naujos politinės logikos. Šiandien kalbame apie konkrečias, tikslines sankcijas“.
Tai tos pačios „tikslinės sankcijos“ kurios, anot pačios prezidentės, rusams neveikia. Tai kaip dabar, Jūsų Ekselencija, kuriuo tamstos pareiškimu kliautis?
