Šlienavoje (Kauno r.) gyvenančios A.Kudarauskienė ir Marija Nijolė Januškevičienė skundėsi patekusios į keblią padėtį.
Moterys turi žemės sklypų, kuriuose būtų galima statyti namus. Tačiau norint gauti statybų leidimą žemę reikia nudrenuoti. Tam pinigų pensininkės sako neturinčios.
„Dabar per šią žemę esu įsiskolinusi ir atsinaujino baisi liga“, – verkė ligos patale gulinti ir pro namo langus savo sklypus matanti A.Kudarauskienė.
Jos kaimynė M.N.Junuškevičienė guodėsi, kad paveldėta žemė jai taip pat ne laimę ir turtų suteikė, o pridarė problemų.
Valdininkai atkerta, kad moterys privalo laikytis reikalavimų ir jokių išimčių būti negali.
Paveldėjo savo tėvų žemę
Moterys pasakojo, kad sovietmečiu jų šeimos buvo ištremtos į Sibirą.
„Į gimtąją Šlienavą grįžau dar būdama vaikas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1993 metais tėvas susigrąžino 3 hektarus savo žemės. Aš ją po metų ir paveldėjau“, – pasakojo A.Kudarauskienė.
Kauno rajono gyventoja susitvarkė dokumentus ir žemės ūkio paskirties plotus įteisino kaip 16 sklypų, kuriuose galima statyti namus.
Pamažu pagal reikalavimus A.Kudarauskienė sklypuose įrenginėjo vandentiekio, elektros tinklus, nutiesė kelią. 9 sklypuose žmonės jau pasistatė namus ir gyvena.
Vis labiau slegia skolos
Tačiau moteris sakė 2010 metais sužinojusi, kad likusiuose 7 sklypuose privalo nutiesti drenažą.
„Kauno rajono valdininkai teigė, kad be drenažo negausiu statybos leidimo, o be jo niekas žemės nepirks. 1 aras žemės be tokio leidimo Šlienavoje kainuoja 2 tūkstančius litų.
O norint nutiesti drenažą reikia investuoti 100 tūkstančių. Be to, už jau atliktus darbus – elektros instaliaciją, vandentiekį esu skolinga 80 tūkstančių litų“, – tvirtino A.Kudarauskienė.
Moteris prisiminė, kaip būdama 6 metų, kai su tėvais grįžo iš Sibiro, žaisdama prie namų pievoje, kuri dabar jai priklauso, buvo įkritusi į drenažo griovį. Tada nemanė, kad dėl jo ateityje turės problemų.
„Kai žemę susigrąžinau, ją kasinėdami matėme, kad visos buvusios sistemos sutrūnijusios.
Tada niekas drenažo tiesti iš naujo nereikalavo.
Čia gyvenantys žmonės tvirtina, kad jiems drenažo taip pat nereikia, dėl drėgmės jiems problemų nekyla.
Dėl formalių reikalavimų patekau į aklavietę ir įklimpau į skolas. Atsinaujino ir sunki liga“, – skundėsi A.Kudarauskienė.
Kaimynei gaila sveikatos
Į panašią situaciją pateko ir šlienaviškės kaimynė M.N.Januškevičienė. Moteris taip pat turi 8 sklypus. Tačiau ir jie stovi tušti, nes pinigų infrastruktūrai įrengti pakaunės gyventoja pinigų neturi.
„Maniau, kad pardavusi sklypus užsitikrinsiu sotesnę ir ramesnę senatvę. Tačiau stebint, kaip dėl to išgyvena kaimynė, nusviro rankos.
Albina dėl rūpesčių jau visai pasiligojo. Man sveikatos taip pat gaila. Todėl ką daryti toliau, nežinau. Sugrąžinta žemė laimės neatnešė“, – apgailestavo moteris.
Piktnaudžiautojų netrūksta
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis paaiškino, kad savivaldybė atsako už rajono plėtrą.
„Todėl vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino tvarką, pagal kurią žmonės, norintys gauti statybų leidimą, turi jiems priklausiančiuose sklypuose įrengti melioracinį drenažą, nuotekų sistemas, įvesti vandenį ir elektrą – sutvarkyti visą infrastruktūrą“, – sakė ir vyriausiuoju Kauno rajono architektu dirbantis specialistas.
N.Kelmelis teigė, kad taip pasielgta ir dėl to, jog pastebėtas ne vienas atvejis, kai sklypų savininkai piktnaudžiauja savo pareigomis.
„Neretai pasitaikydavo, kad vaikydamiesi didesnių pinigų savininkai neįrengdavo melioracijos ir vandens nuotekų sistemų. Kartais fekalijas nukreipdavo į senus melioracijos griovius. Naujieji sklypų šeimininkai staiga imdavo skųstis, kad drėksta žemė, o fekalijos užlieja jų žemę ar namus“, – pasakojo N.Kelmelis.
A.Kudarauskienei ankstesniuose sklypuose melioracijos drenažo nereikėjo tiesti, nes greičiausiai to nebuvo reikalaujama detaliuosiuose planuose.
N.Kelmelis teigė, kad žemės sklypai nevienodi. Vienur melioracijos reikia, kitur ne. Planuose matyti, kad tuose sklypuose, kur A.Kudarauskienė privalo įrengti drenažą, jo reikia.
„Ši moteris, turinti ne vieną sklypą, vengia vykdyti visiems gyventojams privalomus reikalavimus.
Kaip žmogus suprantu, kad kiekvienas nori mažiau investuoti ir daugiau uždirbti. Tačiau išimčių dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ligos, daryti negalime. Tada atsiras daugybė kitų žmonių, kurie taip pat manys, kad turi teisę į lengvatas“, – sakė N.Kelmelis.
Brangiausia žemė – Vytėnuose
Saulius Umbrasas
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ ekspertas
„Kauniečiai pirkti Kauno rajone sklypų, greta kurių nėra socialinės infrastruktūros – vaikų darželių, mokyklų, parduotuvių, kelių bei įrengtų komunikacijų, neskuba.
Pačiam įsirengti reikiamus tinklus per brangu ir gauti leidimus viskam atima per daug laiko bei jėgų.
Brangiausiai Kauno rajone sklypai kainuoja Vytėnuose. Už arą gyvenamosios paskirties žemės čia prašoma 35 tūkstančių litų.
Taip pat brangesni ir sklypai, esantys įdomiose gražiose vietose – Nemuno ar Neries pakrantėse, ant šlaitų.
Šlienavoje aras žemės, kurioje įrengtos komunikacijos ir gautas statybų leidimas, kainuoja 5–8 tūkstančius litų. Jei tokio leidimo nėra – apie 2 tūkstančius litų.“
Reikia nuotraukos
Robertas Baltraitis
Architektas
„Neišmanydami įvairių teisinių reikalavimų, žmonės dažnai susigundo įsigyti pigius sklypus be komunikacijų arba tikisi, kad nuosavoje žemėje jas įrengę sklypus parduos brangiau.
Reikia žinoti, kad kol sklype nėra komunikacijų, statybų leidimo negausite. Net jei leidimas ir išduotas, namo negalėsite įteisinti tol, kol jos nebus įvestos. Ypač daug bėdų galite turėti, jei statybas vykdote už pinigus, skolintus iš banko, ir užbaigti darbų, kaip planavote, nesuspėjate.
Perkant sklypą reikėtų atkreipti dėmesį, ar jo pardavėjai yra padarę topografinę nuotrauką. Joje matyti, kokie vamzdynai yra po žeme. Tačiau pardavėjas jos neprivalo turėti. Todėl jei nenorite problemų ateityje, užsisakykite topografinę nuotrauką patys.
Tik joje matyti, ar sklype įrengtas ir drenažas. Jis žymimas linija su užrašu D. Jei jo nėra, turite jį įrengti patys. Tačiau tai brangus malonumas.
Topografinės nuotraukos galioja 1 metus. Vėliau jų patikimumu neverta tikėti.
Yra buvęs atvejis, kai žmogus nusipirko sklypą, pasidarė topografinę nuotrauką, tačiau kilo problemų derinant dokumentus su dujų tiekimo įmone. Paaiškėjo, kad toje vietoje, kur numatyta statyti namą, po žeme neseniai nutiesta nauja dujų linija.
Nei prieš 2 metus darytoje topografinėje nuotraukoje, nei nuosavybės dokumentuose to nebuvo matyti. Teko rengti naują projektą ir namą statyti kitoje sklypo vietoje.“
Išeitis – pilti žvyrą ir aukštinti sklypus
Kauno mieste labiausiai dėl drenažo nebuvimo kenčia Aleksoto gyventojai. Vienur jo niekada nebuvo įrengta, kitur, vykstant nekontroliuojamoms statyboms, jis sugadintas. Todėl šiltuoju metų laiku daugybė sklypų yra apsemiami.
Virbalio gatvėje sklypą prieš keletą metų įsigijęs Ovidijus Banevičius pasakojo, kad pirkdamas žemę nepasidomėjo, ar joje įrengtas drenažas.
„Maniau, Aleksotas yra ant kalno, todėl vanduo sklypo neturėtų semti. Tačiau kiekvieną pavasarį sodas ir namas skęsta balose. Su specialistais tariausi, kaip šią problemą spręsti. Jie patarė sklype supilti daugiau žemės ir taip jį paaukštinti. Tai ir ketinu padaryti“, – sakė vyras.
Armoniškių gatvėje gyvenantis Andrius Staniškauskas pasakojo, kad greta jo namų palei geležinkelį buvo griovys, jis nuo seno buvo tarsi drenažo sistema.
Šiuo grioviu vanduo iš pievų, esančių aukščiau nei sklypas, nutekėdavo vanduo.
„Aplinkui kūrėsi nauji kaimynai. Jie užkasė griovį, susipylė pylimus, žemėmis paaukštino savo sklypus, todėl dabar vanduo plūsta į mano kiemą. Kai pasiskundžiau seniūnijos atstovams, šį pavasarį griovys buvo išvalytas, pagilintas.
Kol kas problemų nekyla“, – sakė kaunietis.
Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė sakė, kad drenažo žmonės neįsirengia dėl to, kad didžiojoje dalyje Aleksoto gatvių nėra lietaus vandens surinkimo sistemos.
„Vandeniui tiesiog nėra kur nubėgti. Tada vienintelė išeitis – pilti žemes, žvyrą ir aukštinti sklypus. Taip darėme formuodami S.Kymantaitės-Čiurlionienės gatvę. Ji yra greta tvenkinio. Kad jo ir požeminiai bei lietaus vandenys nesemtų sklypų, pylėme storą sluoksnį grunto“, – pasakojo seniūnė.
Įsirengti drenažą Aleksote prasminga tik tiems gyventojams, kurių sklypai yra greta vietoj drenažo įrengtų nuotekų griovių. Tačiau, seniūnės teigimu, tokių griovių likę nedaug.
