Ir pats atsakė: „Iš drebėjimo kinkų. Kai pernai vasarą pradėjo drebėti, tai nesiliauja drebėjusios iki šiol ir jau perėjo į chronišką drebėjimą. Net gaila žiūrėti, nes jau ir policija iš jų juokiasi“.
Tautinės giesmės kūrėjas šitaip pašiepė vieną lietuvių silpnybę - nemalonias žinias kartais mėgstame sureikšminti iki globalios katastrofos. Bauginame ir save, ir kitus, kol paaiškėja, kad audros būta tik vandens stiklinėje.
Premjeras Algirdas Butkevičius, turbūt susijaudinęs dėl įvykių Kryme, tautai pranešė naujieną – Rusija uždraudė gabenti šaldytus maisto produktus per Klaipėdos jūrų uostą. Po tokio pareiškimo iškart suskambėjo ekonominės blokados varpo dūžiai - dar vienas išbandymas Marijos žemei.
Gintarinės ledi Kazimieros Prunskienės paraginti kažkada narsiai gynėmės nuo Sovietų Sąjungos blokados. Klaipėdos uoste netgi buvo suręsta metalinė konstrukcija, kad prie jos galėtų švartuotis iš Vakarų atplaukę laiveliai su nafta. Tačiau Lietuvą užplūdo kontrabandiniai degalai iš Rytų – išgyvenome.
A.Butkevičius dievagojasi perskaitęs kažkokius oficialius raštus apie JAV kompanijas, kurioms Rusija neva nurodžiusios, kad per Klaipėdos jūrų uostą jau nebegalima eksportuoti, reeksportuot ir importuoti vištienos šlaunelių, galvijų mėsos, žuvų, kitokių šaldytų maisto produktų.
Pasiųstas signalas, kad Rusija vėl smaugia Lietuvą. Gal už tai, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, nepasitarusi su prezidente Dalia Grybauskaite, Maidane sveikino ukrainiečius Dabar jau ir prezidentė netyli – kerta Kremliui net skaudžiau nei kitų Europos Sąjungos šalių lyderiai.
Rusijos veterinarijos ir fitologijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ išties buvo pristabdžiusi kelias į Klaipėdą atplukdytas žuvų, kiaulių kepenų siuntas, skirtas Muitų sąjungos šalims. Pareikalavo visų Baltijos šalių ir Lenkijos šaldytuvų audito.
Muitų sąjungą sujaudino afrikinio kiaulių maro grėsmė. Bet ko čia stebėtis ir grąžyti rankas, jeigu šitaip elgiasi visos valstybės, kurioms rūpi, kokį maistą valgo gyventojai.
Klaipėdos uoste buvo kilęs panašus sąmyšis, kai iš Indijos, kurioje tuo metu siautė galvijų snukio ir nagų liga, atgabentas įtartinas krovinys su Belgijos etiketėmis. Belgai tranzitu į Uzbekistaną siunčiamos mėsos net netikrino - buivolų skerdienos eksportas į ES šalis uždraustas,
Mįslingi siuntėjai, dangstęsi suklastotomis etiketėmis, ES embargo neįveikė - neaiškios kilmės buivoliena sunaikinta Rietavo atliekų utilizavimo įmonėje. Tuo viskas ir baigėsi. Indijos arba Uzbekistano politikų šnekos apie blokadą būtų tik prajuokinusios pasaulį.
Kodėl A.Butkevičius nepasakė, kad Baltijos uostams “blokada“ jau seniai paskelbta ? Rusija, proteguodamas savuosius uostus, investicijų negaili - Suomijos įlankoje išdygo nauji, šiuolaikiški jūrų transporto kompleksai. Sukurta Muitų sąjunga – atsvarą ES erdvei.
Petras I, pelkėse ant žmonių kaulų pastatęs Sankt Peterburgą, rusams prakirto pirmąjį langą į Europą. Negi leningradietis Vladimiras Putinas atsiliks ? Suomijos įlankoje iškilęs Ust Lugos uostas – nacionalinis projektas, į kurį įtraukti stambiausi Rusijos koncernai, užsienio kompanijos.
Suomijos įlankoje jau veikia galingi naftos produktų, trašų, anglies, grūdų, automobilių, konteinerių krovos kompleksai, todėl prekių importas ir eksportas per Rusijos uostus ir ateityje tik didės. V.Putinas nurodęs į visą Ust Lugos uosto infrastruktūrą investuoti 650 mljrd. rublių ( maždaug 56 mljrd. litų).
Būtų daugiau negu keista, jeigu Rusija elgtųsi kitaip – savo prekes eksportuotų per kaimynų uostus ir dar už tai jiems primokėtų. Nėra ko stebėti, kad rytinėje Baltijos pakrantėje didžiausią krovinių pyrago dalį raiko Ust Lugos, Primorsko ir Sankt Peterburgo uostai. Estai, latviai, lietuviai, suomiai ieško ir atranda kitokių veiklos galimybių.
Vos tik vilkikai su Lietuvos gaminiais įstringa pasienyje, Rusijos vidaus rinką ir tenykštės biurokratijos įpročius menkiau pažįstantys politikai trimituoja apie artėjančią pasaulio pabaigą. Iki jos dar toloka. Lietuviški kumpiai ir sūriai, be kita ko, dar kvepiantys ir GOST standartais, daugeliui rusų patinka, todėl maisto prekių tranzitas anksčiau ar vėliau atsigauna.
Rusijos rinkoje prekių tranzitą nei iš šio, nei iš to gali sustabdyti bet koks Kremliaus instrukcijas savaip supratęs aukštesnio rango valdininkas. V.Kudirka savo satyrose šaipėsi iš tokių - kruglodurovų, merzavcevų, rylosujevų, vziatkovičių, padleckojų, deržijubkų, judų izvergovičių. Nedrebino kinkų, sakė, ką galvoja, nors aplink zujo caro žandarai.
Augant Rusijos ekonomikai, jos krovinių srautas per Baltijos šalis, aišku, sumenko. Klaipėdos uoste rusiškos naftos, trąšų, metalų kraunama perpus mažiau - viską susiurbia Ust Luga ir Primorskas. V.Putinui įsakmiai nurodžius išnaudoti Suomijos įlankos uostų eksporto ir importo pajėgumus, rusiškų krovinių apyvarta Klaipėdoje dabar sudaro 7-8 procentus.
Ne bėda - žmogus ir kariamas prisitaiko. Bendroji kovinių apyvarta Klaipėdos jūrų uoste prieš trejus metus šoktelėjo į rekordines aukštumas – iki 36 mln. tonų. Pagal konteinerių krovą rytinėje Baltijos pakrantėje nusileidžiame tik Sankt Peterburgui ir Gdanskui. Rusišką „blokadą“ neutralizuoja Baltarusijos kroviniai.
Dėl visokiausių niekų įsižeidęs Aliaksandras Lukašenka kartais pabumba, pagrasina lietuviams baltarusiškas prekes nukreipti į Rusijos uostus. Tačiau net ir jis supranta, kad su kaimynais verčiau gyventi gražiuoju. Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga savo prekes geležinkeliais gabenti į Suomijos įlanką – Lietuva artimesnė ir patogesnė partnerė.
Tiesa, ir baltarusiškų produktų srautas ėmė sekti, kai valstybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos nafta“ sudarė sutartį su Rusijos kompanijos „LUKoil“ įmone „Litasco“ - išnuomojo naftos produktų saugyklas ir gauna pajamų net tuomet, kai jos nenaudojamos. Litasco“ žadėjo patiekti apie 4 mln. tonų naftos.
Kiek naftos produktų rusai atgabeno ir išgabeno – neskelbiama. Kam tai įdomu, jeigu „Litasco“ bet kokiu atveju sumoka už nuomą? Nebent kitoms Lietuvos transporto grandims - „LUKoil “ statytinei įsisukus į „Klaipėdo naftą“, mažėja jų pajamos.
Įsileidome į uostą rusišką „Trojos arklį“, o baltarusiai gundomi naudotis į Ust Lugos paslaugomis. Nesuprasi, kas Lietuvai skelbia blokadą - V.Putinas ar keistoką sutartį su „LUKoil“ antrine įmone pasirašęs „Klaipėdos naftos“ vedlys Rokas Masiulis ?
Baimė žmones paverčia avimis. Tai pastębėjęs V.Kudirka baiminosi, kad su lietuviais neatsitiktų taip, kaip anuomet, kai Napoleonas, pasikvietęs jų deputatus, klausė: „Ko norite?“. O šie tik drebino kinkas, lankstėsi ir siekė bučiuoti ranką.
Tada Napoleonas lietuviams taręs: „Toms avims reikia gero piemens“.
