Tuo pačiu ilgam palaidota idėja tiesti dujotakį „Baltasis srautas“ („White Stream") iš Gruzijos į Ukrainą, kuriuo tekėtų Europai skirtos Azerbaidžano, ateity gal net Irano dujos. Vis dėlto, Vladimiras Putinas priverstas bejėgiškai stebėti, kaip Europa vaduojasi iš „Gazprom“ gniaužtų.
Dar iki dramos Kijeve – Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo – dujų fronte būta nemalonių Rusijai slinkčių.
Europos Sąjunga pareikalavo, kad Rusija anuliuotų sutartis su šalimis, per kurias planuojama tiesti dujotakį „Pietų srautas“ („South Stream“). Priežastis – sutartys su Bulgarija, Vengrija, Austrija, Graikija dabar jau neatitinka ES teisės.
Tą Juodosios jūros dugnu klojamą dujotakį norima paleisti 2015 m. Kadangi, pasak Karlo Markso, ekonominė bazė be viso kito nulemia ir juridinį antstatą, Rusija, matyt, derėsis iš naujo ir priderins sutartis prie vamzdžių.
Kitas dalykas, kuris neturėtų džiuginti V.Putino – sprendimai, priimti įgyvendinant strateginį planą tiekti dujas iš Azerbaidžano į Europą. Kaspijos dujų telkinius eksploatuojantis konsorciumas apsisprendė, kad vamzdžiai nuo Turkijos pasuks link Adrijos jūros.
Ką Rusija vis dar gali – tai provokuoti konfliktus, netgi pati kariauti. Naujas karas Kaukaze išgąsdintų investuojančius į Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos dujų projektus. Darbai imtų strigti.
Senokai brandinamas karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tuo pat metu būtų karas prieš Šach Denizo dujų telkinį Kaspijos jūroje – kaip kad Rusijos karas su Gruzija buvo karas prieš „Nabucco“ dujotakį.
Rusija – Armėnijos sąjungininkė. Ši pernai nutraukė derybas dėl asociacijos su ES ir pareiškė norą prisijungti prie Eurazijos ekonominės bendrijos muitų sąjungos. Naujausiomis žiniomis, Armėnija vis dėlto tęs derybas su ES dėl asociacijos sutarties politinės dalies – matyt, armėnai apdairiai nenori sudėti visus kiaušinius tik į vieną pintinę.
Armėnija – labai skurdi valstybė. O Azerbaidžano ekonomikos augimo tempai – vieni didžiausių pasaulyje. Azerbaidžano karinės išlaidos viršiją visą Armėnijos biudžetą.
Griūvant Sovietų Sąjungai įsiplieskusiame kare su armėnais praradęs penktadalį teritorijos, Azerbaidžanas dabar labai militarizuota šalis. Baku gali sau leisti per vienerius metus padvigubinti ginklavimuisi skirtas išlaidas, kaip tai buvo padaryta 2011 m. – tada karinis biudžetas pasiekė 3,1 dolerių, arba 6,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
JAV ir ES diplomatinėmis priemonėmis slopina konfliktą tarp armėnų ir azerų. Tačiau dabar kai kam gali kilti pagunda pakurstyti ugnį – siekiant, kad Rusija būtų įvelta į konfliktą silpnos Armėnijos pusėje. Nors karas sujauktų dujotakių projektus, konflikto pasėkoje susiklosčiusi nauja jėgų pusiausvyra nebūtinai būtų palanki Rusijai.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Balkanai buvo vadinami parako sandėliu. Dabar nesaugus parako rūsys yra Kaukazas.
„Laisvoji banga“
