Tokių pasvarstymų ir klausimų apie Amerikos propagandą pastaruoju metu išgirstu kiekvieną kartą, kai kalbu apie Rusijos minkštąją galią. Auditorijoje visuomet atsiranda gudruolis, kuris prieš pakeldamas ranką ir užduodamas klausimą jaučia, kad tai bus jo mirtinas dūris.
Tai nuolat kartoja ir Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. Atrodo, kad amerikiečių operacija Irake, kai buvo ieškoma neegzistuojančio atominio ginklo, šiam geopolitikos kaimiečiui paliko neišdildomą įspūdį. Įdomu, kiek dar savo sukeltų karų jis pateisins tuo, kad „amerikiečiai tą patį darė Irake“.
Apie Amerikos minkštąją galią man pasakojo ir rusų žurnalistas, su kuriuo vieną žvarbų vakarą gėrėme alų Maidane. Tada jis pripažino, kad Kremlius siekia daryti įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms. Tačiau iškart iššovė frazę, kurią užantyje laiko Rusijos gerbėjai: lygiai tą patį daro ir amerikiečiai!
Suprask, mes demonizuojame rusiškos meškos siekį savo minkštu pilvu užgulti Lietuvos informacinę erdvę, bet nutylime, kad čia jau skraido amerikiečių ereliai.
Kodėl apie tai niekas nekalba? O todėl, kad Amerikos ir Rusijos minkštoji galia skiriasi taip smarkiai kaip „iPhone“ ir laidinis telefonas.
Terminas minkštoji galia prieš du dešimtmečius buvo sukurtas bandant apibūdinti Amerikos įtaką pasauliui. Šios šalies autoritetas yra toks galingas, kultūra ir vertybės taip pasklidusios po pasaulį, kad ji gali daryti netiesioginę įtaką kitoms valstybėms. Juk juokaujama, kad miestų išsivystymas matuojamas „McDonald's“ skaičiumi.
Amerikiečių muzika yra populiariausias pasaulyje, Holivudo filmai tokie žiūrimi, kad „Oskarų“ nakties laukia ir rusai, rašytojų knygos yra taip lengvai sukramtomos, kad gerbėjai reikalauja vis naujos porcijos. Kiekvienas aktorius svajoja suvaidinti Brodvėjuje, žurnalistas – dirbti „The New York Times“, krepšininkas – kautis NBA, finansų makleris – suktis Volstrite, studentas – mokytis Masačusetso technologijų institute, mokslininkai – minkyti smegenis NASA, kariai – mokytis iš SEAL vyrų.
Mūsų politikai nori šypsotis kaip Johnas Fitzgeraldas Kennedy, mūsų krepšininkai renkasi tokias ausines, kokias turi LeBronas Jamesas, madingi Vilniaus senamiesčio barai kepa sultingus burgerius, jauni žmonės nori švęsti Kovo 11-ąją taip, kaip Nepriklausomybės dieną švenčia amerikiečiai. Net prieš sistemą kovojantys hipsteriai godžiai kemša amerikiečių kultūrą.
Durkite pirštu į bet kokią gyvenimo sritį ir pamatysite, kad ten dominuoja amerikiečiai. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad geriausi pasaulio aludariai miežius fermentuoja ne vėsiuose Miuncheno rūsiuose, o Amerikoje!
Tai yra geriausiai veikianti pasaulio valstybė. Ir jos atotrūkis nuo kitų pasaulio šalių kiekvieną dieną didėja, nes ši šalis sudaryta taip, kad gimdytų, užaugintų ir leistų atsiskleisti vis naujiems talentams, kurie generuoja vis naujas idėjas, keičiančias pasaulį.
Jei koks genialus keistuolis netyčia gimsta kitoje šalyje, kokiame merdinčiame Afrikos užkampyje, tai irgi ne bėda – amerikiečiai jį suras, įvertins ir atsiveš į savo šalį. Jei netikite, paklauskite NBA superžvaigždės Dikembe Mutombo.
Amerikos minkštoji galia yra ne dirbtinai sukurta strategija, siekianti užvaldyti pasaulį, bet savaime vykstantis procesas. Juk niekas nedrįstų teigti, kad rokenrolo karalius Elvis Presley užkariavo visą pasaulį, nes gaudavo užsakymus iš Baltųjų rūmų ir slaptą CŽV atlyginimą. Amerikos minkštoji galia atsirado todėl, kad ta šalis yra didžiausia pasaulyje idėjų ir talentų laboratorija, kurios produktai ir išradimai žavi visą pasaulį. Nuo kasdienių smulkmenų iki politinės santvarkos.
Jei valstybes palygintume su merginomis, o minkštąją galią su patrauklumu, Amerika būtų gražiausia mergaitė. Ta, kuri pudruojasi Egipto žeme, net nubudusi ryte kvepia lūpų blizgiu, o maivosi taip simpatiškai, kad net kiečiausi patinai prieš ją pradeda vapėt nedrąsiais nesąmones.
Amerika yra mergina, kurios dėmesio aplinkiniai siekia patys. Kitos pasaulio valstybės nori būti tokios kaip ji, nori būti su ja, nori būti joje. Arba taip bijo kerinčio patrauklumo, kad vis taikosi apsisiausti musulmoniška burka.
Tai ir yra esminis Amerikos ir Rusijos minkštosios galios skirtumas – Kremliaus vyrukų valdoma valstybė nėra geidžiamiausios klasės mergaitė.
Vadinamąja masine rusų kultūra dažniausiai žavisi rusakalbiai arba sovietinių sentimentų kamuojami nelaimingi žmonės, rusų sportininkai tampa pasaulinėmis žvaigždėmis dažniausiai tik palikę savo šalį, apie pasaulį keičiančius mokslo pasiekimus dažniausiai girdime sovietiniuose dokumentiniuose filmuose. O valstybės vertybės tokios karčios, kad nuo jų raukosi net ištikimoji sugėrovė Baltarusija.
Mieli skaitytojai, nebevardinsiu argumentų, kodėl Rusija nėra patraukli ir geidžiama valstybė. Jūs tiesiog paklauskite savęs, ar norėtumėte gyventi Rusijoje? Juk net šis retorinis klausimas skamba lyg grasinimas. Tai ir yra iškalbingiausias argumentas.
Rusijos minkštoji galia yra dirbtina. Tai protų ir širdžių inžinierių sukurta strategija, turinti finansavimą, detalų planą, įgyvendinančias institucija, tikslus ir taikinius.
Ją sukūrė liberalu vadinamas Kremliaus politikas Konstantinas Kosačiovas. Šis žmogus pasiūlė V.Putinui ir jo bendrams dirbtinėmis priemonėmis nulipdyti Rusijos minkštąją galią ir taip daryti įtaką posovietinėms valstybėms.
Pavyzdžiui, 2001 metais sukurta Rusijos tėvynainių programa tapo vienu svarbiausių minkštosios galios įrankių. Šios idėjos tikslas – posovietinėse valstybėse ir visame pasaulyje telkti rusakalbius, dalinti jiems rusiškus pasus, vežti talentingiausius jaunuolius į Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetus.
Turbūt pagrindinė Rusijos minkštosios galios institucija – 2008 metais sukurta agentūra „Rossotrudničestvo“, kuri gauna milijardus dolerių, kad posovietinėse šalyse skleistų rusų kultūrą ir kalbą. Ji suklestėjo tada, kai pono Kosačiovo idėjos sulaukė palaikymo Kremliuje.
Lady Gaga negauna atlyginimo iš CŽV už tai, kad skleidžia amerikietišką kultūrą, o Sovietų Sąjungos kolchozų išsiilgęs Olegas Gazmanovas priešingai – gauna rublių už rusiškos kultūros sklaidą. Kaip ir filmų ar serialų kūrėjai, kuriems raikomos valstybės dotacijos, jei savo produktą prastumia į užsienio rinką. Kai amerikiečių kompiuterinių žaidimų kūrėjai paleido į rinką „Company of Heroes 2“, kuriame be pagražinimų vaizduojamas sovietinių karių žiaurumas prieš savo bendražygius, Kremlius pasklelbė, kad kurs savo atsakymą – žaidimą „Blitzkreig 3“, kuris pasakos apie didingą „armiją išvaduotoją“.
Kodėl Rusija dirbtinai lipdo minkštąją galią? Štai citata iš viešai skelbiamos Rusijos karinės doktrinos: „Užtikrinti, kad būtų laiku naudojamos informacinio pasipriešinimo priemonės politiniams tikslams be karinės jėgos naudojimo, o po to – naudoti siekiant palankios pasaulinės visuomenės reakcijos panaudoti karinę jėgą.“
Kitaip tariant, Rusijai minkštoji galia reikalinga tam, kad paruoštų dirvą ir tada būtų galima naudoti kietąsias priemones – nuo ekonominių ar energetinių sankcijų iki kariuomenės įvedimo. Raudonoji meška nori, kad mes prisikimštume rusiškos kultūros, kalbos, vertybių, o tada ramiai nuslystume į žaizdotą skrandį. Jei būsime aplipdyti Rusijos minkštąja galia, mus prarijusi meška nepajus nemalonių virškinimo pasekmių. Neės rėmuo.
Jei Amerika yra geidžiamiausios klasės mergaitė, Rusiją galima palyginti su Vilniaus naktinių klubų chameleonu Rauliu – susižavėję dirbtinai sukurta Rusijos minkštąja galia, anksčiau ar vėliau pajus ir kietąją.
