Lenkų politikai Seime: „Nesame Lietuvos priešai“

Seimo vicepirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narkevičius mano, kad nemažai Lietuvos gyventojų ir politikų yra nusistatę prieš lenkų tautinę mažumą, nes Lietuvos žiniasklaida neteisingai nušviečia lenkų kovą dėl savo teisių.

Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Mar 25, 2014, 12:46 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 3:30 AM

LLRA atstovas tikina, kad vietiniai lenkų politikai dirba Lietuvai, o ne Kremliui, kaip kartais bandoma teigti. Užuominų, kad LLRA kai kurie veikėjai atstovauja Maskvos interesams, buvo anksčiau skelbtose Valstybės saugumo departamento pažymose.

„Jokie Lenkų rinkimų akcijos atstovai – nei pirmininkas, nei kiti nesusitikinėjo (su Kremliaus atstovais. – Red.), bet ir neveda kitos valstybės politikos. Atvirkščiai, mes ne vieną kartą pabrėžėme ir Lenkijoje, ir čia, Lietuvoje, kad mes vedame nepriklausomą Lietuvos valstybės politiką. Visi bandymai šitą interpretuoti reiškia tik viena, kad, matyt, yra tam tikros jėgos, kurios yra ne iš Lenkų sąjungos ar LLRA tarpo, kurioms galbūt naudinga sukiršinti mūsų tautas arba provokuoti konfliktus. Mes tai suvokiame ir suprantame ir tokioms provokacijoms mes nepasiduosime“, – antradienį Seime sakė J.Narkevičius.  

Jis mano, kad blogą požiūrį į lenkus formuoja tendencingai dirbantys Lietuvos žurnalistai, todėl daug politikų bijo padėti lenkams ir priimti Tautinių mažumų įstatymą, nes tokį žingsnį gali neigiamai įvertinti lietuviai.

„Kai kurie politikai, kurie supranta, kad mūsų siekiai nėra nukreipti prieš Lietuvą, o yra atvirkščiai – mūsų siekiai yra išsaugoti Lietuvos vientisumą ir sudaryti sąlygas, kad kiekvienos tautybės asmuo šalia valstybinės kalbos galėtų vartoti ir savo gimtąją kalbą, šie politikai galbūt nenori būti netinkamai suprasti savo rinkėjų“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

„Jeigu būtų pateikta teisinga informacija, kad mes, Lietuvos lenkai, nesame Lietuvos priešai, o atvirkščiai, mes savo gimtąja kalba turtiname Lietuvą ir giname ją, kiti žmonės nematytų blogybių ir tie politikai nebijotų savo pozityvių nuostatų mūsų atžvilgiu perkelti į teisinius sprendimus“, – sakė J.Narkevičius.

Jis antradienį Seime lydėjo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoją Cezary Grabarczyką.

Pastarasis mano, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pagerėtų, jei Lietuvos Seimas greičiau priimtų Tautinių mažumų įstatymą. Daugiau tarpusavio problemų Lenkijos Seimo vicepirmininkas nemato.

Jis pabrėžė bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją ir išreiškė norą, kad dvi valstybės bendrautų draugiškai.   

Susitikime su Seimo vadove Loreta Graužiniene Lenkijos politikas klausė ir apie Lietuvos teismo paskirtą baudą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui.

Pasak J.Narkevičiaus, Lenkijos politikams yra nesuprantama, kad pagal Lietuvos įstatymus Šalčininkų savivaldybės valdininkas už lenkiškas gatvių lenteles buvo nubaustas pinigine 43 tūkst. litų bauda. Lietuvos įstatymai šiuo metu draudžia gatvėse kabinti lenteles ne valstybine kalba.  

Valdančioji koalicija LLRA yra pažadėjusi, kad Tautinių mažumų įstatymą Seimas priims artimiausiu metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidento rinkimai – ko nemato Vilniaus burbulas?