Antradienis buvo paskutinė diena, kai referendumas dėl žemės galėjo būti paskelbtas gegužės 25-ąją, tačiau Seimas šiandien nesugebėjo patvirtinti referendumo datos, nes visų dokumentų tyčia ar netyčia nespėjo apsvarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Todėl šis klausimas buvo išbrauktas iš antradienio darbotvarkės. Referendumo rėmėjai tai pavadino sabotažu ir pareikalavo, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas klausimą apsvarstytų per pietų pertrauką, kad Seimas dėl datos galėtų balsuoti po pietų.
Tačiau dauguma Seimo narių pasisakė prieš tai, kad referendumo klausimas būtų svarstomas antradienį.
Seimui pateiktame svarstyti nutarimo projekte siūloma, kad referendumas vyktų birželio 29-ąją. Referendumo iniciatoriai šią datą sako esant referendumo žlugdymu.
Euroskeptikai sako, kad referendumo organizavimas birželį gerokai patuštins valstybės biudžetą. Jei jis vyktų kartu su prezidento rinkimais, kainuotų apie 2–3 mln. litų, o atskirai – kelis kartus daugiau.
Įdomu tai, kad Darbo partija iš pradžių siūlė, kad referendumas vyktų birželį, tačiau antradienį jau piktinosi, kad jo neketinama organizuoti gegužės pabaigoje. „Darbiečams" dar kartą pakeitus nuomonę iš jų Seimo salėje atvirai tyčiojosi net socialdemokratai.
Užsipuolė E.Masiulį
Po neigiamo balsavimo į Seimą atėję referendumo rėmėjai pratrūko pykčiu.
„Blokuokime Seimą, neįleiskime jų čia", – šaukė vienas vyriškis. Keliasdešimt vyresnio amžiaus referendumo rėmėjų nuėjo protestuoti prie Seimo posėdžių salės.
Surengę mažą mitingą euroskeptikai pastebėjo pro šalį einantį Liberalų sąjūdžio vadovą Eligijų Masiulį ir pradėjo jį kaltinti referendumo žlugdymu.
Garsiai šaukdami tautininkai ir kiti žemės pardavimo užsieniečiams priešininkai kaltino liberalus tautos ir valstybės žlugdymu, rinkėjų norų ignoravimu.
E.Masiulis kantriai aiškino piketuotojams, kad liberalai ir jų rinkėjai turi kitą požiūrį į žemės pardavimą užsieniečiams, o sprendimą dėl referendumo nukėlimo priėmė ne opozicija, o premjeras Algirdas Butkevičius, pasitaręs su Seimo vadove Loreta Graužiniene ir kitais koalicijos partneriais.
Kad būtų išvengta muštynių, grupę Seimo narį apspitusių piketuotojų stebėjo keli Seimo apsaugos darbuotojai. Kitų partijų atstovai pakalbėti su euroskeptikais neatėjo.
Prieštarauja Konstitucijai
Seimo patvirtinti šeši teisės ekspertai sako, kad referendumo dėl žemės pardavimo tekstas prieštarauja Konstitucijai, – tokią išvadą jie pateikė Seimui, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Pagal įstatymus, referendumas gali vykti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių, kai jį patvirtina Seimas.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo Bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma į Konstituciją įrašyti draudimą parduoti žemę užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims.
Taip pat referendumu būtų siūloma numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
