Todėl Europos Komisija (EK) aukštosioms mokykloms nuo 2014 metų suteikė galimybę išsiųsti į praktiką užsienyje savo absolventus pagal naująją „Erasmus +“ programą. Ši praktika nebėra sudedamoji studijų dalis. Tačiau ji sudaro galimybę jauniems žmonėms lengviau surasti darbo.
Be to, praktikos laikas, kuris bus skiriamas absolventams, yra tris ar keturis kartus ilgesnis, nei studijų metais atliekama praktika pagal studentų mainų programą „Erasmus“.
Tam ir pinigų naujuoju finansiniu ES periodu – 2014–2020 metais numatyta skirti daugiau nei anksčiau.
EK „Erasmus +“ programą, kurios viena iš veiklų yra studentų praktikos, Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Patirties įgijo Prancūzijoje
Rasa Gentvilaitė Kaune esančiame Veterinarinės medicinos centre sukasi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.
Kol kas ji į darbą yra priimta bandomajam laikotarpiui. Tačiau vilties, kad tai virs neterminuotąja darbo sutartimi, ji negesina: „Juk pažadėta.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje studijas R.Gentvilaitė baigė praėjusiais metais. Ir iš karto po jų išvyko į Prancūziją, kur nuo birželio iki spalio atliko praktiką pagal „Erasmus“ programą.
„Dirbau nedidelėje, bet modernioje veterinarijos klinikoje „Mercure“. Pati praktikai ieškojau tokios įmonės, kurioje dirbtų daugiau nei 4 žmonės. Norėjau matyti daugiau veiksmo, atlikti daugiau procedūrų. Tokią ir susiradau“, – pasakojo Rasa.
Pasirinkimas nebuvo itin didelis. Mat, anot Rasos, nedaug Prancūzijos veterinarijos gydyklų taip rūpinasi savo interneto svetainėmis, kad jose būtų galima rasti išsamios informacijos apie teikiamas paslaugas – kokios jos turi medicinos įrangos ir kokias procedūras atlieka.
Iš 8 klinikų, į kurias nuskriejo R.Gentvilaitės prašymas, atsišaukė dvi. „Viena atrašė „ne“, kita – „taip“. Tad daugiau ir nebeieškojau“, – pratarė Rasa.
Pirmasis jos klientas buvo varguolis, atnešęs į kliniką paskiepyti šunį.
„Tad galėjau labai nesibaiminti dėl to, kad, kalbant prancūziškai, išlįs ir lietuviškas mano akcentas“, – šypsojosi pašnekovė.
Dirbti savarankiškai Rasa pradėjo atlikdama nedideles gyvūnų operacijas, pavyzdžiui, sterilizacijos. Klinikos medikai kiekvieno jos žingsnio nekontroliuodavo, tačiau dėmesį atkreipdavo į tai, kas svarbiausia.
Pamažu praktikantei buvo suteikta tiek laisvės, kad su veterinarijos gydytojais telikdavo aptarti, ar pasiligojusiam gyvūnui teisingai nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas.
Patirtis – ne našta
R.Gentvilaitės teigimu, Prancūzijoje būtiniausioms gyvenimo išlaidoms reikėjo daugiau pinigų nei Ispanijoje, kur Rasa studijavo pagal „Erasmus“ studentų mainų programą.
„Erasmus“ stipendija siekė 600 eurų. Ispanijoje jos visiškai pakako, o Prancūzijoje teko išleisti ir savų pinigų, nors gyvenau kukliai. Kita vertus, klinika, kurioje dirbau, įsikūrusi gana brangiame Pietų Prancūzijos regione – ties siena su Ispanija, todėl ten viskas buvo brangiau“, – sakė Rasa.
Į Prancūziją ji dairėsi todėl, kad buvo pramokusi prancūzų kalbos. Tad norėjo įgyti daugiau jos įgūdžių. Be to, ši valstybė jai – labai patraukli.
„Praktika Prancūzijoje suteikė daug privalumų. Įgijau savo nuomonę, nes pamačiau, kaip dirba tenykščiai veterinarijos gydytojai. Jie ypač daug atlieka mikroskopinių tyrimų ir tai tapo mano pačios įpročiu.
Kai grįžusi į Lietuvą ėmiau ieškoti darbo, ta patirtis man suteikė nemenką pranašumą. Vos tik paminėdavau, kad atlikau „Erasmus“ praktiką, pasipildavo klausimai, kur ir kaip tai dariau“, – sakė R.Gentvilaitė.
Praktikos laikas – ribotas
„Studentai į praktiką užsienyje gali išvažiuoti 3–12 mėnesių. Jei praktika yra jų studijų programos dalis, paprastai ją galima atlikti per mokslo metus, tad nebūtina tam skirti vasaros atostogų“, – sakė Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė.
Viena specialybių, kai privalu atlikti praktiką, – pedagogika. Praktiką būtina atlikti ir informacinių technologijų, ir socialinių ar humanitarinių mokslų studentams. Ar jiems, norintiems tai padaryti užsienyje pagal „Erasmus“ programą, tenka konkuruoti dėl tokios galimybės?
I.Kazlauskaitės teigimu, tai priklauso nuo aukštosios mokyklos galimybių pasiūlyti praktikos vietų užsienio įmonėse ir gaunamo finansavimo stipendijoms mokėti. Jei norinčiųjų yra daugiau nei galimybių, studentai gali būti reitinguojami atsižvelgiant į užsienio kalbų mokėjimo lygį ar studijų rezultatus.
Yra keletas būdų praktikos vietai pasirinkti. Vienas jų – praktika atliekama universiteto ar kolegijos siūlomose įmonėse, organizacijose ar švietimo įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Tad patys universitetai ar kolegijos siūlo vietų skaičių, o studentai dėl jų rungiasi konkurse.
Neretai studentai patys susiranda praktikos vietą – patys kreipiasi į įmones ar organizacijas, kurių veiklos profilis atitinka studijų kryptį.
Trečias būdas – studentai pagal „Erasmus“ programą išvyksta studijuoti semestrą ar du, o kartu ten atlieka ir praktiką.
„Kitų šalių universitetai – mūsų aukštųjų mokyklų partneriai užsienyje – taip pat gali pasiūlyti praktikos vietų įvairiose jų šalies įmonėse, organizacijose, įstaigose, mokyklose, vertimų biuruose ir kitur. Pavyzdžiui, medikai gali ir studijuoti, ir atlikti praktiką ligoninėse“, – sakė I.Kazlauskaitė. Viena programos naujovių – nuo šių metų studentams atsirado galimybė atlikti praktiką Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Įmonės paprastai nesipurto studentų iš užsienio, nes tai joms naudinga. Tai – tarpkultūrinė, tarptautinė patirtis pačiai įmonei, nes užsienietis studentas kuria tam tikrą pridėtinę vertę, pavyzdžiui, jei vėliau įmonė plečia verslą kurioje nors užsienio šalyje, esantys ar buvę praktikantai gali tam patalkinti.
Studentai dairosi į Pietus
Nuo 2014-ųjų „Erasmus“ praktikos stipendijos turėtų didėti ir, atsižvelgiant į valstybę, kurioje bus atliekama praktika, jos per mėnesį sieks 500–700 eurų.
Praėjusiais mokslo metais užsienyje praktiką pagal „Erasmus“ programą atliko 1059 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – gerokai daugiau nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2007–2008 mokslo metais užsienyje jų padirbėjo 261. Pasisemti svetur patirties daugiausia vyksta pedagogikos specialybių studentai. Praėjusiais mokslo metais praktikos į užsienį jų buvo išvykę per 190.
Lietuviai pagal „Erasmus“ praktikos programą renkasi kone visas joje dalyvaujančias šalis. Tokių yra 33. Patraukliausios – Graikija ir Malta.
Į jas pernai buvo išvykę apie 240 studentų, kurių dauguma studijavo pagal turizmo ir paslaugų srities programas.
Tarp populiariausių valstybių, kuriose noriai žvalgomasi praktikos vietų, yra ir Jungtinė Karalystė, Ispanija bei Vokietija.
Turizmo paslaugos, menai ir pramogų verslas, mokslinė-techninė veikla, socialinis darbas. Tai specialybės, kurias studijuojantys jaunuoliai mielai dairosi praktikos užsienyje.
Lietuva taip pat yra atvira užsienio studentams, tik tiek, kad atvykstančiųjų atlikti praktikos srautas perpus mažesnis nei išvykstančiųjų.
Lietuvoje užsieniečius noriai priima informacinių technologijų, pramonės ir gamybos įmonės. Studentai iš užsienio padirbėja leidyklose, ligoninėse, bankuose, socialinėse įstaigose, globos namuose, viešbučiuose, nacionaliniuose parkuose. Atvažiuoja jie dirbti ir į bendras užsienio ir Lietuvos įmones.
Baigęs universitetą anaiptol ne kiekvienas susiranda darbą. Todėl Europos Komisija, reaguodama į jaunimo nedarbo problemą, šiemet studijas baigsiantiems absolventams siūlo galimybę pasisemti patirties – išvykti į užsienį praktikos. Mat darbdaviai trokšta patirties jau turinčių specialistų.
Patirtis atidaro įmonių duris
Lietuva į studentų mainų programą „Erasmus“ įsitraukė 1998 metais. Šiuo metu joje dalyvauja 41 Lietuvos aukštoji mokykla.
Per 1999–2013 metus programos galimybėmis pasinaudojo daugiau nei 25 tūkst. Lietuvos studentų ir 9 tūkst. dėstytojų.
Studentų praktika užsienio įmonėse pagal „Erasmus“ programą – tai veikla, kuri per pastaruosius septynerius metus tapo ypač populiari.
Nacionalinės agentūros ES šalyse, tokios kaip Švietimo mainų paramos fondas Lietuvoje, informaciją apie įmonių poreikį persiunčia kitoms šalims, kurios ja, atsižvelgiant į studentų specializaciją, pasidalija su aukštosiomis mokyklomis.
Prieš studentui išvykstant į praktiką pasirašoma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir įmonės – joje sutariama dėl praktikos programos, sąlygų ir abipusiškų įsipareigojimų. Studentui mokama „Erasmus“ stipendija.
Naujajame programos „Erasmus +“ etape, nuo 2014 iki 2020 metų, į studentų praktiką užsienyje bus kreipiamas išskirtinis dėmesys. Atsirado galimybė absolventams, baigusiems paskutinį kursą, iš karto išvykti į praktiką.
Dar viena naujovė – neribojamas mobilumo skaičius, tai yra studentai dabar per kiekvieną studijų ciklą – bakalauro, magistro ir doktorantūros – gali iš viso išvykti į užsienį 12 mėnesių, pavyzdžiui, šešis mėnesius studijuoti ir dar po tris mėnesius praktikuotis.
