1983 metais statyta estrada didžiąją metų dalį stovi tuščia – dėl nusidėvėjusios įrangos ji tapo nebetinkama organizuoti masinius renginius. Pernai čia po atviru dangumi įvyko vos keturi renginiai, vienas iš jų – „SEL Grand Show“, kurio metu estrada buvo sausakimša.
Vasaros koncertų estrados likimas svarstytas ne kartą. Kai kurie klaipėdiečiai ragino sovietmečio reliktą nugriauti, o jo vietoje privatiems investuotojams leisti statyti naujus poilsio ir pramogų objektus. Kiti mano, jog statinys unikalus, panašūs išlikę tik kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Latvijoje. Tad griauti esą būtų neteisinga, užtektų skirti lėšų esamai infrastruktūrai atnaujinti ir estradą pritaikyti renginių organizatorių reikmėms.
Klaipėdos valdžia pripažįsta, jog palikti didelę teritoriją miesto centre toliau nykti – nevalia. Jos priežiūra ir tvarkymas kasmet atsieina dešimtis tūkstančių litų.
Vasaros koncertų estradą administruojančios įstaigos – kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas teigė, jog nesaugomoje teritorijoje gyvenimas verda ir dienomis, ir naktimis. „Po pamokų čia mėgsta rinktis jaunimas, po savęs paliekantis krūvas šiukšlių, o vakarais estrados dalyje po stogu įsikuria miesto benamiai“, - sakė A.Lenkauskas.
Prižiūrėtojams taip pat tenka kariauti su šią vietą itin pamėgusiais sienų terliotojais – jų primargintas sienas tenka nuolat perdažyti. Šiomis dienomis pradėti ardyti ir labiausiai sutrūniję estrados suolai. Dar šią vasarą estrados teritorijoje ketinama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kurios padėtų sutramdyti čia siautėjančius viešosios tvarkos pažeidėjus.
Ne kartą svarstyta aptverti teritoriją, tačiau kol kas šios idėjos atsisakyta, nes tai per brangiai kainuotų ir būtų tik laikina išeitis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio nuomone, estradą atgaivinti ir pritaikyti renginiams savivaldybė viena nėra pajėgi, tektų į pagalbą kviestis ir privačius investuotojus. Pagal dabar galiojančius planavimo dokumentus šioje vietoje jokia komercinė veikla nėra galima. „Bet galbūt galimybių studijos rengėjai pasiūlys ir kitokių variantų. Iki metų pabaigos studiją tikimės turėti ir tada galėsime judėti toliau“, - kalbėjo N.Lendraitis. Galimybių studijai numatyta skirti 20 tūkst. litų. Papildomai tikimasi gauti lėšų pagal specialią programą iš Kultūros ministerijos.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad ši erdvė būtų integruota į miesto parką, taptų patrauklia rekreacine zona, nes vieni kultūros darbuotojai estrados išlaikyti nėra pajėgūs, tai visų miestiečių reikalas“, - įsitikinęs A.Lenkauskas.
