Apeliacinį nuteistųjų skundą nagrinėja Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija. Į posėdžius apygardos teisme susirenka daugybė V.Uspaskicho ir jo bendražygių – Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės gerbėjų ir kolegų.
Pavyzdžiui, juodosios buhalterijos posėdžių eigą atidžiai seka „darbietis“ Kęstutis Daukšys, beveik visus posėdžius stebi ir politikė Dangutė Mikutienė.
Tačiau, be politikų, galima pastebėti ir charizmatiškų asmenybių. Pavyzdžiui, viena garbaus amžiaus kėdainiškė apsilanko visuose Darbo partijos bylos posėdžiuose.
Ji gyvena ir Kėdainiuose, ir Vilniuje. Keletą dienų prieš planuojamą posėdį Marija atvažiuoja į sostinę ir laukia posėdžio dienos. Nepraleidžia nė vieno, o atsisėda visuomet V.Uspaskicho užnugaryje.
„Buvau visuose šešiuose posėdžiuose. Ir būsiu kituose. Palaikau Viktorą, nes jis yra politinis kalinys. Anksčiau tokia Jadvyga rūpindavosi politiniais kaliniais, bet dabar perėmiau aš“, – laukdama prie salės pasakojo garbaus amžiaus Marija.
Į posėdžių salę ji atsineša įvairių savo nešulių. Kartą ponia Marija buvo sudrausminta net teismo salėje, nes pradėjo garsiai čežinti atsineštais maišeliais.
Močiutė prieš posėdį negaili padrąsinančių žodžių tiek V.Uspaskichui, tiek kitiems nuteistiesiems.
„Man atrodo, kad sodinti į kalėjimą moterį, kuri turi mažą vaikelį, negalima! Jokiu būdu!“ – prieš prasidedant vienam iš posėdžių močiutė karštai šnabždėjo V.Vonžutaitei.
Užkalbinta politikė visuomet atsako ištikimai posėdžiuose besilankančiai moteriai. Lygiai taip pat kaip ir V.Uspaskichas, kuriam iš Kėdainių kilusi moteris paskaito savo kūrybos eilėraščių.
Sukurtas eiles močiutė įteikia per kiekvieną posėdį ir visada – tik Darbo partijos idėjiniam lyderiui V.Uspaskichui.
Pažintis siekia dešimtmečius
„Mes su Viktoru kartu dirbome, esame seniai pažįstami – ši istorija tikrai ilga. Tokia ir buvo mūsų pažintis – pradėjus kartu dirbti. Tai buvo maždaug 1987 metais.
Kėdainiuose buvo ir jo sodyba, todėl aš ją prižiūrėdavau ir dirbdavau sargu“, – pasakojo kiekvieną teismo posėdį akylai stebintis Algirdas Aukštakalnis.
Apie ekonomiką ir žemės ūkį išmanantis vyras dirbo direktoriumi vienoje iš V.Uspaskicho lengvosios pramonės įmonių. „Nedidelis buvo cechas, dirbo gal tik dešimt žmonių. Pamenu, mano iniciatyva ir sukūrėme, gaminome megztinius“, – atsiminimais dalijosi A.Aukštakalnis.
Nors šiuo metu Algirdas gyvena Vilniuje, jis – tikras kėdainiškis: „Susitinkame ir ten, pasikalbame. Visada ir į ledų šventę nueinu, nepraleidžiu.“
Anot jo, į posėdžius užsuka ir daugiau Kėdainiuose gyvenančių žmonių – pavyzdžiui, tokių kaip jau minėta eilėraščius rašanti ponia Marija.
„Ji visada jaučia ypatingą dėkingumą V.Uspaskichui. Daugumai žmonių jis yra padėjęs – ar susirgus, ar kitai bėdai ištikus. Man taip pat yra padėjęs, aš jam irgi, kai prireikdavo“, – aiškino A.Aukštakalnis.
Tokių kaip jau septyniasdešimtmetį perkopęs Algirdas ne vienas. Tačiau tarp V.Uspaskicho gerbėjų yra ir itin įdomių asmenybių.
Pavyzdžiui, klaipėdietė Jolanta, posėdžių metu sėdinti V.Uspaskichui už nugaros. Dar neprasidėjus posėdžiui, ji pakuždomis tiems, kurie klauso, pradeda berti mįslingą istoriją apie tai, kad ją seka JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), ji jos namuose įrengė klausymosi įrangą ir filmavimo kameras.
Esą tai nutiko dėl to, kad ji užmezgė romaną su Kataro šeichu ir kitų arabiškų šalių vadovais. Dėl to ji įgijo daugybę priešų, kurie dabar ją persekioja ir klausosi jos pokalbių telefonu.
Nori griežtesnių bausmių
V.Uspaskichą pernai liepą Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyręs jam ketverių metų nelaisvės bausmę.
Pagal nuosprendį parlamentarė V.Vonžutaitė, teismo įvardyta kaip V.Uspaskicho dešinioji ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.
Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą.
Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją.
Prokurorai, Darbo partijos atstovai, nuteistieji ir jų advokatai apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui.
