„Investuok Lietuvoje“ trilerio pamoka

Pats esu grįžęs į Lietuvą iš Australijos ir pažįstu daugybę lietuvių dirbančių įvairiose šalyse. Matau daugelio svetur gyvenančių tautiečių norą anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, taip pat matau svarstymus, ar grįžusiems neteks nusivilti. Daugelis jų dėl galimybės gyventi Lietuvoje sutiktų paaukoti didesnį svetur gaunamą atlyginimą.

Daugiau nuotraukų (1)

Antanas Guoga

Mar 27, 2014, 12:56 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 1:54 AM

Kalbu ne tik apie aukštas pareigas užimančius intelektualus, tokius kaip viename didžiausių investicinių bankų dirbusi ir mūsų biurokratų iš valstybinės tarnybos išguita Milda Dargužaitė. Kalbu ir apie eiliniais darbais besiverčiančius, tačiau oriai svetur gyvenančius žmones.

Patikėkite, didžiausią baimę grįžti į Lietuvą emigrantams kelia ne dešros kainos, o negalėjimas gyventi oriai. Būtent orumą, norą dirbti ir kurti Lietuvoje korupcija ir biurokratija žlugdo labiausiai. Baimė, kad reiks turėti pažinčių norint ką nors pasiekti, tikrintojų armijos, kryžiaus keliai norint gauti leidimus užsiimti elementariais verslais yra pagrindiniai grįžimo į Lietuvą stabdžiai.

Jauno, ambicingo ir patyrusio žmogaus nepritampančio Lietuvos biurokratijos džiunglėse situacija man yra nepriimtina. Būtent taip nutiko puikius rezultatus pasiekusiai „Investuok Lietuvoje“ vadovei M. Dargužaitei. Labiausiai pikta, kad ji papuolė po socialdemokratų valdomos ūkio ministerijos patikrinimų ir ataskaitų priekalu. To paties partiečių klano priekalo, kurio tikslas yra prastumti savus, neatlaikė ir buvęs „Verslios Lietuvos“ vadovas P.Lukauskas.

Jis buvo ne tik priverstas išeiti už puikius darbo rezultatus, bet dar ir liko apdergtas absurdiškais Birutės Vėsaitės įtarimais. Du pareigas palikę kompetetingi vadovai už investicijas ir verslumą atsakingose institucijose šaliai kainuoja labai daug. Gaila investicijų, kurias pražiopsosime, gaila nesukurtų darbo vietų, tačiau dar labiau gaila emigravusių žmonių, kurie vedami vilties vis dar gali grįžti į Lietuvą.

Iš Lietuvos vien 1990-2011 metais emigravo 729 tūkst. žmonių. Visiems turintiems minčių kada nors grįžti M.Dargužaitės istorija yra aktuali. Vien tai yra pakankama priežastis leisti dirbti M. Dargužaitei, net jei jos būdas netinkamas tuo, kad nesitaiksto su biurokratijos nerašytomis taisyklėmis. Ši istorija nėra tik partinio gyvenimo smulkmena, apie tai liudija ir prezidentės dėmesys M.Dargužaitei metiniame pranešime.

Nenoriu guostis vien tuo, kad puikūs profesionalai P.Lukauskas ir M.Dargužaitė dirbs geriau apmokamus darbus ir neprapuls. Kiekviena istorija, kuriai esame neabejingi, kažko išmoko arba įkvepia pozityviems veiksmams. Manau, vienas geriausių būdų kovoti su vėsaitėmis ir bradauskais yra galimybė balsuoti rinkimuose internetu.

Būtent už tai mane M.Dargužaitės karjeros istorija skatina kovoti kur kas aktyviau. Veikiant elektroniniam balsavimui mūsų tautiečiai dirbantys svetur galės ne tik liūdnai kraipyti galvą išgirdę apie dar vieną politinio absurdo priepuolį, bet ir lengviau išreikšti savo poziciją balsu.

Šiuo metu elektroniniu būdu renkami EP ir prezidento rinkimų kandidatų palaikymo parašai rodo daug didesnį šiuolaikiškų ir nepopulistinių politikų populiarumą nei prognozuotini rinkimų rezultatai. Taip yra ir emigrantų, negalinčių čia atvykti pasirašyti ant popierinių lapų, tačiau norinčių tarti žodį už Lietuvą, dėka.

Antanas Guoga yra Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo Lietuvoje vykstančios karinės pratybos?