Nuotraukų galerija, kurioje užfiksuoti penkeri prezidentės valdymo metai, rasite čia. Visą pranešimo tekstą rasite čia.
Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne, kiekvienas dabar turi padaryti sprendimą – pasipriešinti ar prisitaikyti. Tai Seime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Pastarosiomis dienomis žodžiai „Laisvė“, „Nepriklausomybė“, „Suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „Taika“ įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė“, – ketvirtadienį Seime skaitydama paskutinį šios kadencijos metinį pranešimą teigė prezidentė.
Anot jos, Ukrainos pamoka – įpareigojimas visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę.
„Pasipriešinti ar prisitaikyti. Šį sprendimą reikės daryti visiems – tiek pasaulio galingiesiems, tiek kiekvienam žmogui“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje širdyje nubudo pareiga – pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei“, – kalbėjo prezidentė.
Anot jos, prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį. „Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste“, – teigė ji.
Net agresija nepriverčia VSD imtis grėsmių prevencijos
Informacinis karas patikrino šalies saugumo budrumą, bet net atvira agresija neprivertė Valstybės saugumo departamento (VSD) imtis veiksmingos grėsmių prevencijos, savo metiniame pranešime pareiškė šalies vadovė D.Grybauskaitė.
„Net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia Valstybės saugumo departamento imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje“, – ketvirtadienį skaitydama penktąjį metinį pranešimą Seime sakė D.Grybauskaitė.
„Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą. Delsimas, savigriova ir trumparegiškumas yra blogiau nei neprognozuojamas kaimynas“, – pažymėjo prezidentė.
Savo pranešime ji pastebėjo, jog Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą. „NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų“, – sakė šalies vadovė.
„Atsparumą propagandos mašinai turime išsiugdyti patys. Antraip net nekalta Sovietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija. Informacinėmis atakomis apšaudomoje Lietuvoje viešumas yra veiksmingiausias atkirtis. Čia stipriausias mūsų skydas galėtų būti atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asmeninį iššūkį ir nepraleistų nepasitikėjimą Lietuva sėjančių melo strėlių“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji kreipėsi į žiniasklaidos savininkus, vadovus ir žurnalistus, „į kiekvieną asmeniškai“, prašydama padėti žmonėms „atskirti melą nuo tiesos“.
„Aiškiai ir suprantamai informuokite visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę, būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai. Didžiausias priešininkas informaciniame kare – prarastas laikas“, – kalbėjo šalies vadovė.
Ji taip pat sakė, jog nusikalstama, kad net ir po kelių kibernetinių atakų Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymas „dūlėjo Vidaus reikalų ministerijos stalčiuose“.
Vietos oligarchai plėšia ne mažiau negu „Gazprom“
Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, jog ne mažiau nei Rusijos „Gazprom“ Lietuvos žmones apiplėšinėja vietos oligarchai.
„Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys su nuolat besisukančiais skaitikliais apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, – ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime teigė D.Grybauskaitė.
Jos tvirtinimu, pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 mlrd. litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.
Prezidentė sakė, kad nors atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, penkerių metų pastangos sumažinti kainas vis dar nepakankamos.
„Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
ICOR Valdybos pirmininkas Andrius Janukonis sureagavo į prezidentės kritiką.
„Nesiveldami į rinkiminio laikotarpio retoriką pažymime, kad ICOR įmonių grupė nei vandens, nei šilumos netiekia, o atliekų verslą pardavė. Šilumos ir vandens kainas Lietuvoje nustato valstybė. Tikime, kad Lietuva yra teisinė šalis, o jos teisėsaugos institucijos nebus pasitelktos politikai.
Nepaisant mūsų įmonių grupės atžvilgiu išsakytos kritikos, pritariame šalies vadovės iniciatyvai valstybėje mažinti korupciją ir siekti energetinės nepriklausomybės. Prisidedame prie šių siekių šalyje plėsdami vietinio biokuro naudojimą ir juo daugiau nei dešimtmetį keisdami rusiškas dujas" - sakė A.Janukonis.
Turi didėti finansavimas gynybai
„Būtina skubiai atnaujinti visų politinių jėgų nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai“, – sakė ji Seime, ketvirtadienį skaitydama paskutinį savo kadencijos metinį pranešimą.
Ji pabrėžė, kad nėra kito kelio – kol ateis pagalba, patys turime gebėti apsiginti.
Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria tik 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pagal šį rodiklį atsilieka nuo visų NATO šalių, išskyrus Liuksemburgą.
Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2016 metais gynybos finansavimas pakiltų iki 1 proc. BVP.
Šeštadienį planuojamame pasirašyti politinių partijų susitarime ketinama numatyti, kad kasmet išlaidos gynybai būtų didinamos po 0,1 proc. BVP. Tokiu būdu NATO reikalaujami 2 proc. būtų pasiekti 2026 metais.
NATO partneriai, įskaitant Jungtines Valstijas, ne kartą kritikavo Lietuvą dėl mažo gynybos finansavimo.
Lietuvos politinis saugumas – pinklėse dėl neatsakingo balsavimo
Lietuvos politinis saugumas šiuo metu yra pinklėse, kurias patys piliečiai pasispendė neatsakingai balsuodami, sako į rinkimus einanti šalies vadovė.
„Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme, neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose. O juk šalies ateitį pirmiausia lemia politinė valia“, – skaitydama metinį pranešimą Seime sakė prezidentė.
Antrai kadencijai kandidatuojanti šalies vadovė pažymėjo, jog Lietuva žengia į šeštus laisvus prezidento rinkimus, tačiau aktyvumas rinkimuose krinta.
„Pirmuosiuose 1993 metais dalyvavo beveik 79 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pastaruoju metu į rinkimus ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. Per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 tūkstančių jaunų šalies žmonių nuo 20 iki 40 metų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Pasak jos, kai gyventojai neateina balsuoti, „valdžią išrenka svetimi pinigai“. „Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi šalies politikai“, – pažymėjo prezidentė.
„Politinis Lietuvos saugumas ir branda prasideda nuo balsadėžės. Jau vaduojamės iš politinės korupcijos voratinklio, partijos mokosi gyventi be verslo finansavimo. Senąją nomenklatūrą keičia veiklus, laisvėje ir demokratiškame pasaulyje užaugęs ir išsimokslinęs jaunimas. Dar keleri metai ir jie stos prie valstybės vairo. Padėkime jiems neprarasti tikėjimo Lietuva“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie dabartinę valdančiąją daugumą ji sakė, jog ši užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti.
.„Neįvertinus, kad pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai. Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą. Tik turėdami atsakingą finansų politiką galime atlaikyti bet kokius iššūkius“, – sakė prezidentė.
Prokuratūrose vis dar gajus sovietinis baudžiamasis persekiojimas
Pažangios permainos jau pasiekia teismus ir policiją, tačiau sunkiausiai persitvarko šalies prokuratūros, kuriose vis dar gajus sovietinis baudžiamasis persekiojimas, sako kadenciją baigianti prezidentė D.Grybauskaitė.
„Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras. Čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises. Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos“, – skaitydama metinį pranešimą Seime ketvirtadienį sakė šalies vadovė.
Anot jos, vadovų rotacija visose teisėsaugos institucijose, taip pat ir prokuratūroje, duoda rezultatų, tačiau „akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei“.
„Todėl čia vis dar populiarus sovietinis baudžiamasis persekiojimas, nors teisė seniai pasikeitusi ir negali būti ginama iš jėgos pozicijų. Tokie žmogaus teises pažeidžiantys veiksmai jau sulaukia net tarptautinio atgarsio“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, pasaulyje populiarėja atkuriamojo teisingumo galimybės – derybiniai procesai, taikos susitarimai, „o Lietuvoje tiriama viskas iš eilės ir būtinai siekiama nubausti“.
„Visa tai leidžia sulig kiekvienais rinkimais atsinaujinti politiniams įgeidžiams keisti teisėsaugos institucijų vadovus ir norams turėti teisėsaugą kaip įrankį sąskaitoms suvesti. Padėtį pakeisti gali tik permainų ir iššūkio nebijančių teisininkų asmeninė atsakomybė, drąsa ir pasiaukojimas. Principinga ir efektyvi valstybės ir žmogaus teisių apsauga, o ne akla savo pačių munduro gynyba turi tapti visos gausios daugiau nei 5 tūkstančių teisininkų bendruomenės misija“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Pažėrusi kritikos prokuratūrai, prezidentė gyrė teigiamas permainas teismų sistemoje, anot jos, sugrįžta ir visuomenės pasitikėjimas teisingumu.
„Principingu požiūriu, griežtesnėmis atrankomis ir rotacija teisininkų bendruomenė valosi nuo korumpuotų ir atsitiktinių žmonių. Formuojasi profesionali, pilietiška kariauna, pasirengusi ginti valstybės interesus šalies viduje ir tarptautinėje erdvėje. Teisėjo mantija vėl tampa garbingos teisminės valdžios simboliu, o ne priedanga nuo nebaudžiamumo“, – sakė D.Grybauskaitė ir nurodė, kad per penkerius metus pasikeitė 86 procentai teismų vadovų, paskirta 115 naujų teisėjų.
Prezidentė taip pat išskyrė didėjantį pasitikėjimą ir permainas policijoje. Policijos imuniteto tarnybos modelis, D.Grybauskaitės žodžiais, tapo pavyzdžiu visai teisėsaugai, kaip efektyviai kovoti su korupcija tarnybos viduje.
Lietuvai netrukus nebereikės rusiškų dujų
Lietuvai pasistačius Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, šaliai nebereikės rusiškų gamtinių dujų, pareiškė šalies prezidentė D.Grybauskaitė.
„Rudenį, įveikęs visus priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotų komisijų keltas audras, į Lietuvą parplauks mūsų energetinės nepriklausomybės simbolis – specialus laivas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui. Tai visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, šis geopolitinis ir pirmasis Baltijos regione Lietuvos, Norvegijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo projektas yra istorinių permainų šalies energetikoje rezultatas.
Jos vertinimu, per kelerius metus Lietuva sugebėjo užsitikrinti ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo alternatyvas.
„Jau kitąmet – 2015-aisiais – pradės veikti elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa. Tai – energetinės priklausomybės pabaiga“, – teigė D.Grybauskautė.
Jos teigimu, energetinis savarankiškumas – būtina valstybės klestėjimo sąlyga.
Korupcija vis dar gaji
Šalies vadovė pareiškė, kad kova su korupcija Lietuvoje vyksta, bet korupciniai įpročiai vis dar nedingę.
„Korupcijos vėžiui sukurti priešnuodžiai veikia, kova vyksta be jokių išlygų“, – ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime sakė D.Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, kad už korupcinius nusikaltimus vien pernai teismai skyrė beveik milijoną litų baudų, ištirtos 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, kuriose inkriminuoto turto vertė daugiau nei 11 milijonų litų.
Pasak šalies vadovės, visa tai leido Lietuvai pagal korupcijos suvokimo indeksą pakilti į 43-iąją vietą tarp 177 valstybių.
Tačiau prezidentė pažymėjo, kad nors nuosekli Lietuvos kova su stambiąja korupcija labai gerai įvertinta ir Europos Komisijos ataskaitoje, tačiau šalis vis dar yra paskutinėje vietoje pagal gyventojų smulkiąją korupcinę praktiką, kuri labiausiai įsigalėjusi sveikatos priežiūros įstaigose, savivaldybėse, policijoje.
„Korupciniai įpročiai neleidžia skaidriai organizuoti darbo ir racionaliai panaudoti turimų lėšų. Vien sveikatos apsaugai kasmet skiriame 5 milijardus litų. Dar 2 milijardus žmonės prisimoka patys. Esame apsirūpinę brangiais ir moderniais medicinos prietaisais. Tačiau kokybiška sveikatos priežiūra daugumai žmonių vis dar prieinama tik už papildomą mokestį“, – kalbėjo prezidentė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad net 79 procentai šalies žmonių mano, jog kyšis padeda spręsti problemas. „Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami. Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ar parduoti Lietuvos“, – pabrėžė šalies vadovė.
Savivalda turi rūpintis investicijų pritraukimu
Lietuvoje daugėja užsienio investicijų, tačiau jos kol kas aplenkia kai kuriuos šalies regionus, todėl šioje srityje turi aktyviai dirbti ir vietos savivalda, teigė prezidentė D.Grybauskaitė.
„Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe. Ar Lietuva taps šalimi, į kurią veržiasi kapitalas, technologijos, inovacijos, kur geros sąlygos dirbti ir užsidirbti, priklauso nuo kiekvieno mero ir seniūno sumanumo ir pastangų“, – skaitydama metinį pranešimą ketvirtadienį Seime sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ vien pernai padėjo atsirasti 22 plyno lauko projektams įvairiuose šalies rajonuose, tačiau investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes.
„Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui. Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, užsienio investuotojai pripažįsta, kad darbuotojai Lietuvoje yra aukščiausio lygio, o pagal darbo jėgos išsilavinimą Lietuva yra Europos Sąjungos geriausiųjų šešetuke.
„Tai suteikia naują pagreitį šalies ekonomikai ir ūkio modernizavimui. Sumažinusi atotrūkį tarp mokslo ir verslo, modernizavusi studijų vadybą, profesinį rengimą priderinusi prie rinkos poreikių, Lietuva galės konkuruoti ne tik kvalifikuota darbo jėga, bet ir našumu bei technologijomis. Investuodami į specialistus, padidinsime visos ekonomikos potencialą ir užtikrinsime Lietuvos ekonominį stabilumą“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, Lietuva vien jaunimo įdarbinimui iki 2020-ųjų numato skirti daugiau nei 400 mln. litų. „Išmintingai panaudoję juos aktyviems projektams, užtikrinsime, kad pirmoji darbovietė mūsų absolventams tikrai nebus Darbo birža“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad per artimiausius penkerius metus Lietuva turi padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pranešimo neskaitė tik R.Paksas
Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Prezidentas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.Vienintelį kartą – 2004 metais – per trumpą tuomečio prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią prezidento apkalta ir R.Pakso nušalinimu nuo pareigų, prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.
Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio prezidento pranešimo kviečiami klausytis Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti garbingi svečiai.
Pernai šalies vadovė metinį pranešimą pristatė birželio 11-ąją. Šiemet metinis pranešimas bus perskaitytas anksčiau – prieš Prezidento rinkimų, kuriuose D.Grybauskaitė siekia antrosios kadencijos, kampanijos pradžią.
