Arka, į kurią, rodos, buvo įaugęs mūsų grožinės literatūros pradininkas, tuščia turėtų būti maždaug iki rugsėjo, kai K.Donelaitis sugrįš jau bronzinis. Iki šiol stovėjusi skulptūra buvo pagaminta iš stiklo plastiko. Tuo galutinai įsitikinome pažvelgę jos vidun – paminklas buvo tuščiaviduris.
VU bendrųjų reikalų direktoriaus Liongino Striganavičiaus teigimu, K.Donelaičio skulptūros bronzinės atliejos-kopijos pagaminimas buvo papildomai įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Šios idėjos iniciatoriumi galima laikyti Komunikacijos fakulteto profesorių Domą Kauną.
Darbus, kainuosiančius 200 tūkst. litų, atliks skulptoriai Mindaugas Šnipas, Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius ir Vytautas Mikšionis.
Iš pradžių manyta, kad kopijai bus naudojamas kitas modelis, saugomas Lietuvos dailės muziejaus fonduose, bet vis dėlto nuspręsta naudoti tą, kuris stovėjo po arka. Tačiau jis sugadintas nebus. „Kur stovės išvežtoji K.Donelaičio skulptūra iš stiklo plastiko, spręs Vilniaus universitetas su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos“, – sakė L.Striganavičius.
Paminklo K.Donelaičiui atidengimo iškilmės vyko 1964 m. gruodį. Tai buvo reikšmingas įvykis, kuris neliko nepastebėtas tuometės oficiozinės spaudos. Skulptūros autoriui Konstantinui Bogdanui už šį darbą 1977 m. paskirta LTSR valstybinė premija.
