„Be abejo, kad jis yra rinkiminis, dėl to optimistinis, jame yra šiek tiek politinės ataskaitos požymių“, - sakė politologas Algis Krupavičius.
Jis teigė, kad tarptautinių įtampų akivaizdoje, užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimai buvo perkelti į pranešimo pradžią. Tačiau nepasakyta kažko naujo - tik kitaip nei ankstesniuose pranešimuose daug agitacijos būti patriotiškais, susitelkti vardan Lietuvos valstybės, nepriklausomybės.
„Apie užsienio politiką buvo daug kalbama, bet jeigu reikėtų pabandyti padaryti kažkokią labai apibrėžtą išvadą, kokį kelią siūlo prezidentė užsienio, nacionalinio saugumo klausimais, tai naujienų, matyt, ne itin atrastume“, - sakė A.Krupavičius.
Detalių kalbant apie užsienio politiką pasigedo ir politologas Tomas Janeliūnnas. Jis teigė, kad teisingai įvardinti partneriai, užtikrinantys Lietuvai saugumo garantus, tačiau nėra aiškesnės pozicijos dėl santykių su Lenkija.
„Aiškiai nurodyta, kad JAV, Europos Sąjunga yra tie partneriai, į kuriuos galima atsiremti, nurodyta, kad kaimynai vienodai sureagavo į Rusijos okupaciją Kryme. Sakyčiau, gal kiek pritrūko aiškesnio nurodymo, ar mūsų santykiai su Lenkija jau yra perkrauti, ar tikrai nebeliko jokių problemų, ar užtenka vienodo požiūrio į tai, kas dedasi Kryme. Nes būtent tų santykių perkrovimo pastaraisiais metais labiausiai trūko“, - sakė T.Janeliūnas.
Politikos ekspertas A.Krupavičiaus sakė, kad prezidentė nesistengė kalbėti faktais, o tuos faktus, kuriuos minėjo, atrinko selektyviai.
„Prezidentė daugelyje temų liko ištikima sau. Pirmas dalykas - kai kalbėjo apie energetinę nepriklausomybę, daug iečių buvo sulaužyta vadinamų oligarchų atžvilgiu eilinį kartą kalbant Ezopo kalba, nesistengiant kalbėti faktais ir įrodymais. Blogai, kai yra kalbama bendrai. Buvo faktų, bet jie buvo atrinkti itin selektyviai, pavyzdžiui, kalbant apie teismus, policiją buvo pateikti apklausų rezultatai, aiškinama, kad pasitikėjimas teismais ir teisėsaugos sistema didėja, bet jei išeitume į gatvę, matyt, kad nuotaikos būtų gerokai kitokios“, - svarstė politologas.
Jo vertinimu, temų požiūriu pranešimas yra eklektiškas - daug temų, bet jos pristatomos gana paviršutiniškai.
„Prezidento pranešimai išgyvena žanrų krizę - pagal idėją jie turėtų būti vienu metu programiniai ir savotiškai ataskaitiniai, veikiausiai juose reikėtų labiau akcentuoti perspektyvą, kur Lietuva turi eiti pirmiausia tose srityje, už kurias pagal Konstituciją tiesiogiai atsako prezidentas. Jei norėtume surasti prezidentės pranešime programą Lietuvos ateičiai, tai tokios programos nėra“, - sakė A.Krupavičius.
Politologas T.Janeliūnas savo ruožtu nesiejo prezidentės kalbos ir temų bei retorikos pasirinkimo su artėjančiais rinkimais tvirtindamas, kad D.Grybauskaitė gan objektyviai įvertino esamą situaciją.
„Tai greičiau buvo dabartinės situacijos įvertinimas, problemų įžvelgimas. Greičiau grįžtama prie klasikinio metinio pranešimo, kas buvo būdinga Valdui Adamkui. Prezidentė savo pranešimus daro ilgesnius, problemas apžvelgia panašiu stiliumi: nėra tokių kaltinimų, kurių buvo ankstesniais metais, daugiau yra bandymas nešališkai įvertinti situaciją, atsitraukus”, - pastebėjo politologas.
Kalbėdamas apie prezidentės akcentuotą informacinį karą, T.Janeliūnas atkreipė dėmesį į dar kartą išsakytą kritiką Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Gediminui Grinai. Anot jo, tai aiškus signalas, kad jei D.Grybauskaitė antrąkart taps prezidente, jis bus keičiamas.
„Prezidentė nevengė griežtai sukritikuoti ir Valstybės saugumo departamento veiklą, už kurio veiklą ji atsakinga kaip ir pati. Aiškiai buvo paminėta, kad VSD neužsiima grėsmių prevencija. Tai aiški nuoroda, kad jos netenkina, kaip veikia dabartinis VSD. Tai yra greičiausiai užuomina, kad jai tapus prezidente bus keičiamas VSD vadovas“, - sakė politologas.
„Visose politikų kalbose reikia matyti ir kontekstą - be abejo, prezidentė yra susierzinusi dėl nutekintų pažymų, dėl savo pareiškimų, kai ji kaltino Darbo partijos vadovus galimu bendradarbiavimu su Rusija ir VSD, be abejo, negali jai padėti, pateikti konkrečių įrodymų“, - apie prezidentės ir VSD santykius kalbėjo A.Krupavičius.
T.Janeliūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog kasmet prezidentės kritikuota žiniasklaida šįkart kritikos susilaukė mažiau. Priešingai - prezidentė netgi kreipėsi savotiškos pagalbos informaciniame kare.
„Žiniasklaidai iš tiesų kritikos nebuvo, daugiau buvo kvietimas tapti atsakingais informacijos tarpininkais, ne prisidedančiais prie informacijos grėsmių, bet bandančiais sustabdyti jas. Čia – naujas dalykas, bet gan pozityvus, nėra bandoma konfliktuoti su žiniasklaida, nors galėjo būti pagunda kritikuoti tuos, kurie, anot jos, elgiasi nelojaliai valstybės saugumui”, - sakė jis.
T.Janeliūnas taip pat įžvelgė kiek perdėtą prezidentės optimizmą dėl energetinės nepriklausomybės.
„Kol kas dar neturime jokių tos nepriklausomybės vaisių – geriausiu atveju tai pamatysime 2015 metais. Aišku, labai gerai, kad artėja ta data, D.Grybauskaitė prie to prisidėjo gan akivaizdžiai. Bet kol kas nėra rezultatų vidaus energetikos pertvarkyme: labai aiškūs buvo kaltinimai dėl ICOR plėšikavimo, jie – labai tiesmuki. Galėtų kilti klausimas – ar tai susiformavo tik šiemet, kodėl neturime rezultatų, kad to plėšikavimo jau šiandien nebūtų. Galėjo būti platesnis paaiškinimas, kas sutrukdė to išvengti: ar tai Vyriausybės prerogatyva, ar klausimas skirtas savivaldybėms, ar pati prezidentė galėjo užkirsti kelią šiai situacijai. Klausimas paliktas retorine apeliacijai „galėtų būti kitaip“. Bet kol kas nėra”, - sakė jis.
Prezidentė D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė paskutinį šią kadenciją metinį pranešimą. Šalies vadovė rinkimuose sieks antrosios kadencijos.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
