Prezidentė pasekė gražiai pasibaigusią baisią pasaką

Skaitydama savo paskutinį (šios kadencijos) metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė sudėjo visas pastangas, kad tokius tekstus galėtų  skaityti dar 5 metus.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Mar 27, 2014, 1:16 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 1:54 AM

Šis dramatiškumu, jausmingumu ir griežta, net su pagiežos gaidomis kalbėsena išsiskyrė iš pernykščio ir kitų ankstesnių D.Grybauskaitės pranešimų, nestokojančių populistinio užtaiso. Praėjusių metų pranešime ji net kelis kartus pavartojo šį žodį, o šiais metais – vos vieną. Nes jai pačiai artėjant rinkimams be populizmo – nė iš vietos.

Viešųjų ryšių specialistas Kristinas Taukačikas paskutinį kadenciją baigiančios prezidentės metinį pranešimą apibūdino kaip pasakojimą, kuriame veikia gėrio ir blogio jėgos, „geriečiai“ ir „blogiečiai“.

„Tai nebūtų nieko naujo, tačiau šiame pranešime daugiau konkretumo, nei ankstesniuose. Taip pat daugiau dramos, jausmų. Aišku, artėjantys rinkimai taip pat darė didelę įtaką ir pranešimo dvasiai, ir konkretiems teiginiams. Net savaip rikiavo dažniausiai kartojamus prezidentės kalbos raktinius žodžius“, - teigė politikų kalbėjimo analizės specialistas.

Žinoma, politologai, viešųjų ryšių specialistai dar tars savo žodį apie išskirtinę prezidentės kalbą išskirtinėmis aplinkybėmis. Tikra, neišpūsta grėsmė iš Rytų ir stipriai pasūdyti, pagal jos pačios kriterijus išrikiuoti vidaus pavojai artėjančių prezidento rinkimų akivaizdoje yra raktas suprasti net ir užšifruotą D.Grybauskaitės pasakojimo dalį.

Kaip ir ankstesniais laikais, prezidentės pranešimą galima lyginti pasaka apie mažą, išdidžią, bet tuo pačiu trapią šalį, kurios tyko išorės priešas, o iš vidaus griauna „juodieji princai“.

Trijuose iš eilės, taip pat ir šiame pranešime, beveik pačioje pradžioje, prezidentė vartoja žodžius „trapi laisvė“. Bet paskutinėje pasakoje atsirado naujas motyvas: „Kad niekas neabejotų, jog mūsų jaunos demokratijos valstybė yra pasirengusi naujiems iššūkiams, o Lietuvos laisvė - patikimose rankose“.

Perskaičius visą pranešimą tampa gana aišku, kieno tos rankos yra patikimos. Be abejo, baltosios karalienės. Tos pačios, kuri sukūrė ir seka pasaką.

Realaus išorinio pavojaus akivaizdoje šio metinio pranešimo konstrukciniai žodžiai tapo aštresni, daugiau apie grėsmę, nerimą pranešančių prasminių posūkių. Praėjusiais metais pranešimas apskritai prasidėjo giedra, raminančia gaida – kad ekonominė krizė jau praeitis, mūsų stebuklingoji gėrio karalystė tapo pavyzdžiu visai Europai kaip sėkmingas ekonominių negandų įveikimo pavyzdys.

Šių metų prezidentės pranešimas pradedamas nuo įvykių Ukrainoje, ir tai savaime suprantama.

Sąvoka „informacinis karas“ viešojoje erdvėje vartojamas jau senokai. Bet pernykštėje prezidentės metinėje kalboje toks žodžių derinys pavartotas tik kartą. Šiame, tiesiogiai ir kitais žodžiais apie informacinį karą, dezinformaciją, informacijos apsaugą D.Grybauskaitė pasisako 5 kartus.

Praėjusiais metais prezidentė pabrėžė tik kibernetinių atakų pavojų, o šiemet informacinio karo sąvoką ji gerokai išplėtė. Net sovietinį ilgesį skleidžianti dainelė (turima omenyje Olego Gazmanovo „Padarytas SSRS“ - red.) gali tapti grėsme. Beje, žodį „grėsmė“ pernai prezidentė savo kalboje pavartojo daugiau kartų (5), nei šiais metais, kai išorės pavojai tapo iš tiesų realesni.

Į pasakos siužetą sugrįžo pernai išnykę veikėjai – oligarchai. Šis žodis – su pažyminiu „energetiniai“.

D.Grybaukaitė neatsispyrė pagundai užsipulti jos nekenčiamą verslo grupę jau visiškai nepaisydama politinio korektiškumo. „Rubikoninius ikorus“ pliekusi prezidentė aiškiai davė suprasti, kad ji nėra bešališka konkurencinės kovos šilumos ūkyje stebėtoja.

Ir anaiptol ji – ne lietuviško kapitalo pusėje. Tokį aukščiausios valdžios asmens šališkumą galima būtų pavadinti protekcionizmu, bet šio žodžio D.Grybauskaitė savo kalbose kažkodėl vengia.

Sociologas K.Taukačikas, apskritai teigiamai įvertinęs metinį prezidentės pranešimą kaip įdomiausią per visą jos kadenciją, sakė, jog neigiamą oligarchų vaidmenį ji gerokai išpūtė.

Prezidentės pranešime korupcija pliekiama, ko gero rekordinį kartų skaičių. Žodis „kyšis“ viename sakinyje pavartotas net tris kartus: „Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, pasenti be kyšio, esame pažeidžiami“.

Kova su korupcija, kyšininkavimu yra svarbiausia politikų populistinio kalbėjimo retorikos dalis, D.Grybauskaitė šiemet neatsispyrė šiai pagundai, apie kovą su korupcija pasakydama net 6 kartus.

Politinis šališkumas, palankumas dešiniosioms jėgoms taip pat prasiveržė gerokai akivaizdžiau ir stipriau ne pernai.

Praėjusių metų pranešime iš esmės kairiųjų valdančioji koalicija stipriau pabarta tik kartą, kai D.Grybauskaitė pabrėžė, jog Vyriausybei jau laikas pradėti dirbti, o ne tartis, kaip dirbti.

Šiemet Vyriausybei, valdančiajai koalicijai kliuvo ne kartą, ir kalbant šia tema prezidentė dažniausiai vartojo žodžius „korupcija“, „pažeidžiami“.

Verta atkreipti dėmesį, kad apie artėjančius prezidento rinkimus signalizuoja ne tik tai, apie ką prezidentė kalbėjo, bet ir jos nekalbėjimas kai kuriomis aštriomis temomis. Tik vienu sakiniu D.Grybauskaitė užsimena apie žemės pardavimo užsieniečiams („Dirbkime žemę patys, nereikės bijoti, kad ją užgrobs svetimi“).

Praėjusių metų pranešime kliuvo lenkų politikams ir jiems nuolaidžiaujančiai valdžiai, o šiemet apie tautinių mažumų problemas prezidentė iš viso nekalbėjo. Ji tik pabrėžė, kad pavojaus iš Rytų akivaizdoje lietuviai, latviai ir estai turi būti vieningi.

„Prezidentė vengia kalbėti jai nepatogiomis temomis, pareikšti savo aiškią poziciją, nes tai gali pakenkti jai per rinkimus“, - mano K.Taukačikas.

Pavojų pranešančiais žodžiais ir posakiais persunkta prezidentės kalba vienu metu jau panašėja į baisoka atsisveikinimo pasaką, bet pabaigoje staiga atveriama išsigelbėjimo, šviesos galimybė.

D.Grybauskaitė giria jaunimą, verslo ir mokslo naujovių paieškas. Po to staiga ji šasteli du dešimtmečius atgal ir primena, jog į pirmuosius, 1993-ųjų prezidento rinkimus atėjo 79 proc. rinkėjų, o į pastaruosius Seimo rinkimus neatėjo ir „valstybės ateičiai abejingi liko net 450 tūkst. jaunų šalies žmonių“.

Ir jau visai atviru tekstu D.Grybauskaitė pasako, kas atsitiks, jeigu jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės liks abejingi artėjantiems prezidento rinkimams: „Tuomet valdžią išrenka svetimi pinigai“.

Pranešimo pradinėje dalyje kalbama apie „trapią laisvę“, pabaigoje – apie „laisvės kainą“.

Baltoji karalienė jau be užšifruotų prasminių klodų rėžia tiesiai ir aiškiai: baisiai prasidėjusi pasaka baigsis gražiomis vestuvėmis, o ne svetimais pinigais išpenėtų juodųjų princų orgija.

Metinio pranešimo suteiktas galimybes pasidaryti rinkiminę reklamą D.Grybauskaitė išnaudojo meistriškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.