Šiemet bendrojo lavinimo mokyklas Lietuvoje baigs 4 procentais mažiau jaunuolių nei prieš metus. Dėl vietos aukštojoje mokykloje jiems teks konkuruoti ne tik su savo kartos abiturientais.
Pastaraisiais metais net kas trečias stojantysis bendrojo lavinimo mokyklą būna baigęs ankstesniais metais. Aukštasis mokslas traukia ir tuos, kurie jau baigė profesinę mokyklą ar nesusiklosčius studijoms svetur grįžo į Lietuvą.
Kas nauja laukia stojančiųjų?
– Kaip šiemet vyks priėmimas? Kiek jis turės etapų? – paklausėme Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento prof. Prano Žiliuko.
– Šiais metais priėmimas bus trumpesnis. Anksčiau pagrindinį priėmimą sudarė du etapai, o po jų turėjome ir trečiąjį – papildomą priėmimą. Dabar lieka tik du etapai – pagrindinis ir papildomas.
Anksčiau antrajame pagrindinio priėmimo etape buvo galima keisti pageidavimų eilę ir dar kartą išmėginti laimę stojant. Šiemet šito nebebus.
Visos aukštosios mokyklos vienu balsu sutarė trumpinti priėmimą ir negaišti laiko dėl nedidelės dalies stojančiųjų dar kartą pabandyti laimę.
Liepos 25-ąją baigsis pirmasis etapas – tuomet priėmimas baigsis didžiajai daliai stojančiųjų. O dalyvaujantys papildomame priėmime, daugiausia pretenduojantys į mokamas vietas, rezultatus sužinos rugpjūčio 6-ąją.
– Kaip šiemet bus skaičiuojamas konkursinis balas?
– Šiemet konkursinis balas bus skaičiuojamas kitaip. Brandos egzaminų ir mokyklinių pažymių rezultatai bus konvertuojami į dešimtbalę skalę – nuo 1,6 iki 10 balo.
1,6 balo – mažiausias balas, kurį stojantysis atsineš iš mokyklos ar po brandos egzaminų, o ar su juo pateks į trokštamą vietą, lems konkurencija. Patekti į kai kurias studijų programas, tarkime, medicinos, ir 9 balų gali būti mažai.
10 balų – maksimali riba, daugiau galės surinkti nebent tie jaunuoliai, kurie yra olimpiadų nugalėtojai.
Tikimės, kad per metus visi apsipras su šiomis permainomis.
Šiemet bus lankstesnė konkursinio balo sandara. Lietuvių kalbos ir literatūros balas skaičiuojamas visiems. Tai viena iš keturių konkursinio balo dalių.
Nauja tai, kad ketvirtasis komponentas turės daugiau alternatyvų, kai kuriais atvejais bus galima rinktis net iš šešių derinių. Bus imamas palankiausias stojančiajam variantas – tai gali būti tiek valstybinio egzamino įvertinimas, tiek mokyklinis metinis pažymys, nors pastarasis svers perpus mažiau.
Tad tie mokiniai, kurie po 10 klasės rinkosi vienus dalykus mokytis A lygiu, o kitus žemesniu lygiu, baigdami mokyklą galės rinktis kur kas daugiau studijų krypčių nei anksčiau. Neretais atvejais svarbūs įstoti dalykai sutaps, tiktai skirsis jų svertinė įtaka. Pavyzdžiui, tų pačių dalykų rinkinys bus tinkamas tiek įstoti į medicinos studijas, tiek į ekonomikos. Šitaip stojantieji bus mažiau suvaržyti.
Be to, juk laikant egzaminus daug kas nutinka. Jauną žmogų veikia jaudulys, kuris lemia ir rezultatą, tad jeigu jis laikė daugiau egzaminų ar jo mokykliniai įvertinimai geri, įgis daugiau galimybių įstoti.
Manome, kad tokie pokyčiai pašalins bent dalį psichologinės įtampos.
– Ar didelė konkurencija laukia stojančiųjų į aukštąsias mokyklas?
– Valstybės finansuojamų vietų skaičius, išskyrus socialinius mokslus, iš esmės lieka panašus. 11 procentų mažinamas vietų skaičius socialinių mokslų srityje. Tad konkurencija stojant į šią sritį išliks didelė.
Jokie teisės aktai neriboja mokamų vietų skaičiaus.
Nebent aukštosios mokyklos pačios nustato ribą. Kai kurios tai ir daro. Tačiau didžioji dalis mokyklų į mokamas vietas priima visus norinčiuosius. Nesmagu konstatuoti, bet priimtas didelis skaičius silpnai pasirengusių studijuoti jaunuolių blogina studijų kokybę.
Deja, kai kurioms aukštosioms mokykloms tai svarbu norint išlikti, nes valstybės finansuojamų vietų geri studentai joms atneša mažai.
Žinant, kad stojančiųjų bus šiek tiek mažiau, juk abiturientų šiemet 4 proc. mažiau nei pernai, bendrai skaičiuojant, konkurencija bus panaši kaip ir praėjusiais metais.
Tiesa, kas trečias stojantysis pastaraisiais metais bendrojo lavinimo mokyklą būna baigęs jau ankstesniais metais. Tai užglosto demografinę duobę.
Statistiškai į aukštąsias mokyklas stoja apie 60 proc. tų metų abiturientų, realiai į valstybės finansuojamas ar mokamas vietas įstoja per 40 proc. Likę pasirenka profesines mokyklas arba nutaria pailsėti.
Į aukštąsias mokyklas stoja ir jau baigę profesines mokyklas, grįžta daug pabandžiusių studijuoti užsienyje. Tai lemia ir materialinės sąlygos, paaiškėja, kad ne tą mokyklą užsienyje pasirinko, nes ir Vakaruose daug silpnų, bet mokančių pritraukti kitų šalių piliečius aukštųjų mokyklų, kurios kartais net neteikia bakalauro laipsnio.
Sveikintina, kai žmonės nutaria siekti aukštojo išsilavinimo, bet jie turi pasirinkti ambicingai.
Šiemet numatyta ir per 500 vietų, kurioms bus skirtas tikslinis finansavimas, – tai specialus valstybės užsakymas, jis apima tas studijų programas, pagal kurias parengtų specialistų reikia šaliai, bet stojama mažai, todėl norima paskatinti. Prie to 20 proc. finansavimo prideda ir darbdaviai.
Šiuo metu suburta komisija nagrinėja paraiškas, tikslinamas tokių vietų skaičius.
Naujovių sulauks ir tie, kurie stos į su sportu susijusias studijų programas. Anksčiau jiems būdavo pridedama balų už dalyvavimą rinktinėje ar olimpiadose, čempionatuose. Dabar įvedamas sporto pasiekimų vertinimas, jis 40 proc. lems konkursinį balą.
Menininkų taip pat laukia šis tas nauja – įvedamas kriterinis vertinimas. Siekiame, kad toks vertinimas nuo 2014 m. būtų taikomas visur – tiek per brandos egzaminus, tiek stojant į visas studijų programas. Stojantiesiems tai tik gera žinia – jų tiesioginis įvertinimas nebus perskaičiuojamas niekaip kitaip, tik priskiriamas dešimtbalei sistemai.
– Kokių dažniausiai klausimų sulaukiate iš stojančiųjų ar jų tėvų?
– Buvo laikas, kai stojantieji nerimaudavo, ar sugebės naudotis mūsų informacine sistema. Dabar to nebejusti. Pernai apklausėme stojančiuosius. 95 proc. atsakė, kad mūsų sistema jiems aiški. Tai įrodo, kad kompiuterinio raštingumo barjeras jaunuoliams jau neegzistuoja.
Daug sulaukiame klausimų dėl 2015, 2016 metų stojimo reikalavimų.
Daugiausia nerimaujama dėl kalbos slenksčio, juk tuomet bus bendras visiems – ir lietuviams, ir kitakalbiams – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, tam tikras barjeras bus ir užsienio kalbos egzaminas.
Kyla klausimų ir dėl privalomo matematikos egzamino 2016 m. Dėl šių dalykų klausia daugiausia dešimtokai, vienuoliktokai. Jiems dar atsakysime.
Klausimų sulaukiame ir iš užsienio mokyklose besimokančių lietuvių, kurie nestokoja patriotizmo ir nori studijuoti Lietuvoje. Dabar rengiamas naujas teisės aktas, kuris turėtų kuo objektyviau įvertinti užsienyje įgyto išsilavinimo įvertinimus ir prilyginti juos Lietuvos skalei.
– Daug metų iš populiariausių studijų programų nesitraukė socialiniai mokslai. Padėtis keičiasi?
– Socialiniai mokslai ir toliau griežia pirmuoju smuiku, tačiau pamažu stojančiųjų skaičius į šias programas traukiasi. Tarkime, prieš trejus metus socialinius mokslus rinkosi gerokai per 50 proc. stojančiųjų, o pernai tokių buvo jau 47 proc.
Vis didėja medicinos trauka, malonu, kad vis daugiau jaunimo renkasi technologijos mokslus. Tačiau norinčiųjų studijuoti humanitarinius mokslus mažėja, dėl to net neramu – valstybei svarbu išsaugoti tautos identitetą.
Pretendentų tapti menininkais skaičius išlieka stabilus.
Akivaizdu, kad pastaraisiais metais motyvacija, kur studijuoti, gerėja. Galimas dalykas, abiturientai svarsto ir apie galimybes ateityje įsidarbinti. Galbūt šeimoje aptariamos karjeros galimybės, vidutiniai atlyginimai darbo rinkoje.
