Tačiau mūsų televizijose pasigendu, pavyzdžiui, verslininkų, dirbančių Rusijoje, komentarų. Ką jie mano apie oficialią mūsų šalies poziciją?
Iš ekrano norėčiau girdėti ir tokių nuomonių, su kuriomis nesutinku ir kurios skiriasi nuo daugumos.
Koks gali būti geriausias vaistas nuo meilės Vladimiro Putino režimui? Ogi savo ausimis išgirsti tai, ką jis kalba. Būtent todėl informacija ir nuomonės turi būti neslopinamos.
Suaugęs blaiviai mąstantis žmogus, paklausęs Rusijos prezidento samprotavimų, neabejotinai susidarys savo nuomonę.
Pavyzdžiui, man jo kalbos ir mąstysena primena baisiausių pasaulio diktatorių. Tokių kaip Šiaurės Korėjos vadovo.
Tačiau žmogus, kuris nuolat girdi tik vieną sugromuliuotą nuomonę, nesistengia ieškoti tiesos ir atbunka. Tokiu žmogumi lengva manipuliuoti.
Dažnai tenka girdėti skundžiantis, kad televizijoje – vien lengvo turinio pramoginės laidos, bet juk tokia televizijos prigimtis. Daugumai žmonių iš televizijos ir reikia tik pramogos.
Grįžę po sunkių darbų daugelis nori atsipalaiduoti, pailsėti, nekvaršinti galvos rimtomis temomis. Nemanau, kad pramoginių laidų turinys bukina.
Ar mes siekiame sukurti vien intelektualių, protingų ir išsilavinusių žmonių visuomenę? Taip nebus. Lietuvoje, kaip ir visose šalyse, visuomenė yra įvairialypė.
Tad jei kam nors įdomu, ar Radžis ieško geros žmonos, ar gero vyro, tegul žiūri šou, kuriuose tai rodoma. Žmonės, kurie domisi Radžiu arba Natalija Bunke, tikrai nekelia pavojaus mūsų valstybės saugumui.
Pavojų kelia nesugebėjimas savarankiškai mąstyti. O žmogus, kuris ieško aukštesnės kokybės pramogų ar intelektualios informacijos, lengvai randa ir tai.
Daug didesnė bėda televizijoje – naujų veidų trūkumas. Televizijoje, kaip ir politikoje, naujokų pamatysi retai. O ir atėję nauji žmonės būna tarsi išsigandę.
Jau įpratome, kad kiekvieną sezoną kartojasi tie patys projektai. Norėtųsi, kad naujų žmonių atsirastų bent komisijose. Su dideliu malonumu klausiausi smuikininko Zbignevo Levickio komentarų LRT televizijos muzikiniuose projektuose.
Man tai buvo atradimas – šviežia, gaivu, įdomu.
Žinoma, ir pats jau ketvirtus metus iš eilės dalyvauju TV3 konkurse „Chorų karai”, tačiau kiekvienais metais ten pasirodau vis su naujais dalyviais. Man įdomu atgaivinti senus kūrinius, žinomas dainas pritaikyti chorams. Toks kūrybinis procesas teikia malonumą.
Be to, ir mano chorų dalyviai – neeiliniai. Vadovavau įvairių tautybių chorui, benamių, Panavėžio moterų kolonijos chorams.
Šiemet mano choristai – senjorai. Jie yra vyriausi projekto dalyviai, bet tuo pat metu visi jie – nauji veidai televizijoje.
