Jei po kelerių metų pajusite, kad virš jūsų galvų skrenda amerikiečių dronas „Global Hawk“, tai reiškia, kad mūsų šalyje jau veikia NATO antžeminio stebėjimo sistema. Penki dronai stebės žemės paviršių ir perdavinės informaciją analitikams.
Tai – vienas iš tų NATO projektų, kuris duos naudos Lietuvai. Ne tik saugumo prasme, bet ir finansine – milijardų litų vertės projekte mūsų šalies bendrovė gavo pelningą užsakymą ir dabar talkina vokiečių specialistams.
Prieš dešimt metų, kai Lietuva pasijuto saugesnė, nedaug kas pagalvojo, kad prisijungimas prie galingiausio gynybinio aljanso duos ir labai apčiuopiamos, materialios naudos. NATO mes suvokėme kaip saugumo garantą, o ne būdą užsidirbti ar įgyti vertingos patirties.
Tačiau dabar lietuvių bendrovės varžosi dėl NATO skelbiamų konkursų, Lietuvoje investuojama į infrastruktūrą, iš užsieniečių karių uždirba Šiaulių verslininkai, o mūsų tautiečiai užima svarbias pozicijas Aljanso kabinetuose. Šis straipsnis apie tai, kiek ir kokiais būdais NATO investuoja į mūsų šalį.
Darbo gauna ir verslas
NATO antžeminio stebėjimo sistema (AGS) buvo pradėta kurti dar tada, kai mes beldėmės į plieninį skydą. Tačiau vos šmurkštelėjome po juo, naujieji partneriai pasiūlė prisidėti prie svarbios idėjos įgyvendinimo.
„Sistemą sukurti galėtume patys, tačiau kai kuriuos darbus Lietuvos bendrovės ir mokslininkai atliktų pigiau“, – praėjus mėnesiui po Lietuvos įstojimo į NATO sakė Harmutas Bule. Jis buvo Europos aeronautikos, gynybos ir kosmoso kompanijos viceprezidentas. Kitaip tariant, vienas iš projekto kuratorių.
Tačiau kvietimas Lietuvoje tada buvo neišgirstas.
Tik prieš pusantrų metų Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų bendrovė „Elsis“ pasirašė sutartį su vokiečių kompanija „EADS Deutschland Surveillance“ ir tapo žvalgybos projekto įgyvendinimo dalimi.
Šio svarbaus gynybinio projekto esmė – 2017 metais į dangų bus paleisti penki dronai „Global Hawk“, kurie galės stebėti Žemės paviršių plačiu mastu, nustatyti ir sekti teritorijoje judančius objektus, beveik realiu laiku sukurti stebimos teritorijos paveikslą.
Kokius darbus atliks Lietuvos bendrovė – neaišku. Nežinoma ir tai, kiek ši bendrovė uždirbs iš sandorio. Tačiau mūsų valstybė į AGS investuos apie 16,5 milijono litų, o bendra projekto vertė – daugiau nei keturi milijardai litų.
Britai atsisakė tūpti Šiauliuose
Kita svarbi investicija – Šiauliuose esanti Karinių oro pajėgų aviacijos bazė.
Jeigu peržiūrėtumėte prieš dešimtmetį darytas Šiaulių karinio aerodromo nuotraukas, tikrai nusišypsotumėte. Pavyzdžiui, vienoje užfiksuotas danų naikintuvas F-16, stovintis ant rajoninį kelią primenančio tako, kurio kraštai aptrupėję ir išgraužti. Suprask, kilimo takas.
Pirmieji NATO pilotai turėdavo tūpti nesutvarkytame ir aukščiausių standartų dar neatitinkančiame aerodrome. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais britai atsisakė vykdyti oro policijos misiją, nes Šiaulių kilimo takai esą buvo per trumpi, tad negalėjo riedėti naikintuvai „F3 Tornado“.
Mes privalėjome sutvarkyti savo Karinio oro pajėgų aviacijos bazę, jei norėjome, kad oro policijos misiją būtų galima tęsti.
Per dešimtmetį Lietuva gavo apie 134 milijonus litų iš NATO saugumo investicijų programos. Už tuos pinigus buvo sutvarkyti kilimo ir tūpimo takai, pastatytas lėktuvų statymo peronas, naikintuvų angaras, aviacijos degalų bazė, modernizuotos V2 sistemos.
Kai skaitote šį straipsnį, Lietuvoje jau tupi dešimt NATO naikintuvų. Jie buvo atgabenti po to, kai rusų kariuomenė pradėjo šlamšti Krymo pusiasalį, o tai privertė sunerimti Baltijos šalis ir visas Rusijos kaimynes. Iki tol mūsų dangų sergėjo du NATO šalių naikintuvai.
Svarbiuose postuose – lietuviai
NATO investicijomis į Lietuvą galima laikyti ir darbo pozicijas, į kurias būna skiriami lietuviai. Per šį dešimtmetį įvairiose NATO struktūrose yra tarnavę per 200 mūsų karių ir civilių. Lietuviai pelnė pasitikėjimą ir dabar užima net vadovaujamus postus.
Daugiausia mūsų tautiečių tarnauja įvairiose vadavietėse ir štabuose. Pavyzdžiui, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie NATO, Vyriausiosios sąjungininkų pajėgų Europos vadavietės grupėje, Jungtinių pajėgų vadovybės štabo Briunsiume grupėje, kitose vadavietėse Belgijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje.
Anksčiau Lietuvos atstovai NATO strateginio ar operacinio lygmens vadavietėse atlikdavo administravimo ar aprūpinimo funkcijas, o per dešimt metų Lietuva įgijo patirties ir pasitikėjimo. Tai atspindi Lietuvos atstovų einamos pareigos.
Pavyzdžiui, 2013 metais NATO vadavietėse tarnavo trys Lietuvos kariuomenės generolai – generolas Jonas Vytautas Žukas, brigados generolas Algis Vaičeliūnas ir brigados generolas Gintautas Zenkevičius. Taip pat jūrų kapitonas Renius Pleškys ir pulkininkas Gintaras Veromėjus.
Nuo šių metų liepos NATO standartizacijos biurui vadovaus Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis.
Dar keli šimtai Lietuvos karininkų dirbo įvairiuose štabuose Afganistane.
Svarbiausia – gynybos planai
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau nuo pirmųjų dienų labiausiai laukė kitos NATO investicijos – mūsų valstybių gynybos planų. Nors dabar ši investicija nėra materiali, tačiau gali tokia tapti, jei prieš mūsų valstybes būtų pakeltas karo kirvis.
Vos įstojusios į NATO, Baltijos šalys tapo įkyriomis kalbėtojomis apie Rusijos grėsmę. Įkyriomis, nes NATO gigantės Vokietija ir Prancūzija visuomet turėjo svarbių ekonominių ryšių su Maskva, todėl visiškai nenorėjo klausytis tų paburbėjimų.
Net ir Amerika visada lyg privengdavo viešų diskusijų apie grėsmes, kurias kelia Kremliaus vyrukų valdoma valstybė.
„Amerika pasaulyje turi daugybę interesų, ir ne visada centre yra tai, kas atrodo svarbiausia jums“, – kartą griežtai pasakė pasaulyje garsus politologas Zbigniewas Brzezinsky.
Svarbiausias mūsų noras – Baltijos šalims parengti gynybos planai. Lietuva ir mūsų kaimynai prašė, kad būtų sukurta strategija, kurioje aiškiai būtų išdėstyta, kaip būtų ginama mūsų teritorija nuo Rusijos agresijos.
Įdomu tai, kad prie svajonės priartino Rusija. 2008 metais netikėtai užpuolusi Gruziją, Maskva privertė sunerimti ne tik kaimynines valstybes, bet ir iki tol jai palankias Vokietiją ir Prancūziją. „WikiLeaks“ nutekintuose Amerikos diplomatų susirašinėjimuose buvo teigiama, kad viename NATO karinio komiteto posėdyje Vokietija netgi buvo šios idėjos įgyvendinimo iniciatorė.
Būtent „WikiLeaks“ privertė ramiau atsikvėpti visus, kurie nežinojo, kad NATO gynybos planai Baltijos šalims išties egzistuoja. Maskvos diplomatai tada irzliai priminė, kad egzistuoja susitarimas, kad NATO ir Rusija nekurs viena prieš kitą nukreiptų planų, tačiau tuo burbėjimu viskas baigėsi. Netgi buvo teigiama, kad Maskva jau seniai žinojo apie tų planų rengimą ir egzistavimą.
Koks yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybos planas? Tai nežinoma iki šiol. Aišku, kad jie persvarstomi ir atnaujinami kas penkerius metus. Neoficialiai buvo teigiama, kad mūsų į valstybes būtų atsiųstos devynios NATO divizijos, kurias sudarytų amerikiečių ir britų jūrų pėstininkai. Taip pat – papildomos oro pajėgos.
Beje, panaši situacija buvo susiklosčiusi ir dėl papildomų NATO naikintuvų Lietuvoje. Mūsų šalis ilgai prašė didesnės paramos ore, tačiau sulaukė tik tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
NATO vadovo giminaitis – Vilniaus vienuolis
Investicijomis į mūsų saugumą galima laikyti ir mūsų partnerių apsilankymus Lietuvoje. Mūsų šalyje nuolat vyksta svarbūs NATO renginiai, lankosi vadai, Aljanso šalių lyderiai. Tai yra vienas iš būdų parodyti Lietuvos visuomenei ir priešams, kad sąjungininkai nesiruošia palikti mūsų bėdoje.
Prie tokio solidarumo galima priskirti ir Amerikos viceprezidento Josepho Bideno vizitą praėjusią savaitę. „Mes suteiksime reikiamą atsaką prieš agresiją prieš NATO valstybę narę“, – tada sakė svarbus Amerikos politikas.
Lietuvoje lankėsi du NATO generaliniai sekretoriai – Jaapas de Hoopas Schefferis ir Andersas Foghas Rasmussenas.
Pirmasis NATO vadovas Lietuvoje apsilankė likus kelioms savaitėms iki to, kai Lietuvos vardas nuskambėjo Baltuosiuose rūmuose. Mūsų šalis tuo metu drebėjo kaip ligonis prieš apsivalymą. Prezidentūra buvo tapusi politinio karantino zona, nes Rolando Pakso laukė nušalinimas. Visuomenė ir elitas buvo sukiršinti, miestų aikštėse žmonės pjudė savo priešininkus įžeidinėjimais.
Tokioje atmosferoje brėkštantis rytas po NATO skydu atrodė vienas iš nedaugelio džiuginančių dalykų. Todėl J.de Hoopas Schefferis sukėlė tikrą ažiotažą. Tris dienas Lietuvoje viešėjęs NATO vadovas buvo persekiojamas žurnalistų ir kasdien būdavo užverčiamas klausimais.
„Po tokių neoficialių susitikimų visi dažniausiai skuba namo. Tačiau mes nutarėme dar pasilikti. Tarp jūsų jaučiuosi kaip namie“, – savo paskaitą Vilniaus universitete tada pradėjo J.de Hoopas Schefferis.
Svarbiam svečiui lyg namie padėjo pasijusti ir tai, kad Vilniuje gyveno jo pusbrolis – Šv.Jono kongregacijos vienuolyne tarnystę pasirinkęs Tėvas Elijas.
„Tai mano pirmas apsilankymas Vilniuje, nors čia ir gyvena mano šeimos narys, antrosios kartos pusbrolis. Taigi, galima sakyti, turiu artimų ryšių su Lietuva“, – tada „Lietuvos rytui“ sakė J.de Hoopas Schefferis.
Per dešimt narystės metų stambiausi renginiai buvo trys: 2005 metų balandį vyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, o tų pačių metų spalį – neformalios aukšto lygio NATO ir Ukrainos konsultacijos. 2008 metais vyko NATO šalių gynybos ministrų susitikimas. O šiemet vyks NATO kariuomenių vadų susitikimas.
