Vilniuje pagrindinės galvos ir stuburo operacijos atliekamos senose, dešimtmečius remonto nemačiusiose operacinėse, kurios yra Vilniaus universitetinėje ligoninėje Lazdynuose. Dėl ankštų patalpų neurochirurgams net planines operacijas neretai tenka pradėti 8 valandą vakaro, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Kol taip vadinamos greitosios pagalbos ligoninės medikai vargsta operuodami kone visą parą, Santariškių klinikose bemaž metus dulka naujas Neurochirurgijos skyrius. Čia nupirkta įrangos už 8 milijonus litų.
Visi mokesčių mokėtojai ne tik sumokėjo milijonus už nenaudojamą modernią įrangą, bet ir toliau moka už naujų tuščių patalpų išlaikymą. Vien skyriaus šildymas žiemą kainavo 100 tūkst. litų.
„Man atrodo keistokai, aš manyčiau, kad čia, kur yra visos tarnybos, kiek įmanoma, ir neišnaudoti šitų pajėgumų sostinėje, tokioje ligoninėje, – aš nelabai suprantu, kodėl delsiama“, – sakė Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius Valmantas Budrys.
Sveikatos apsaugos ministras atkerta, kad Santariškių klinikos be reikalo išleido milijonus naujai įrangai ir patalpoms. Mat kituose šalies miestuose didelių eilių operuoti stuburą ar galvą nėra. „Lovų perteklius yra didžiulis, resursų švaistymas yra didžiulis, todėl ta praktika, kad pramušti pinigus, prisipirkti aparatūros, o po to jau griebtis už galvos, ką daryti – ta praktika negali būti toleruojama“, – teigė ministras Vytenis Andriukaitis.
Vilniaus neurochirurgai ministrui prieštarauja, kad Vilniuje neurochirurginių operacijų laukti tenka ilgai. Todėl sostinės medikai nesupranta, kodėl ministras Vilniuje neleidžia atidaryti modernaus neurochirurgijos skyriaus Santariškėse ir juos verčia dirbti prastomis sąlygomis Lazdynuose.
„Sąlygos intensyvios. Operacinės, kuriose dirbame – dvi. Dirbam praktiškai kiaurą parą. Sunku yra dirbti, sunku tiek daktarams, tiek patiems pacientams“, – teigė Vilniaus universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centro vadovas Saulius Ročka.
Lazdynuose esančios universitetines ligoninės administracija palaiko ministrą V.Andriukaitį ir nenori išleisti neurochirurgų dirbti kitur.
„Vykstanti dalies operacinių renovacija mus privertė pradėti dirbti ilgesnėmis valandomis, kolegos. Kiek man teko užsienyje operuoti eiti 7–8 valandą vakaro, tai normalu Šveicarijoje, normalu Belgijoje“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius Algimantas Pamerneckas.
Kas bus daroma naujai įrengtose, bet užkonservuotose Santariškių klinikų operacinėse, anot sveikatos apsaugos ministro, paaiškės, kai bus apsispręsta dėl Neurochirurginių paslaugų visoje Lietuvoje.
„Diskutuojame dėl visos neurochirugijos pagalbos Lietuvoje ir kokia ligų koncentracija turi būti Kauno klinikose Vaikų neurochirurgijos, kad jokiu būdu nedaryti taip, kaip buvo daroma, kur pirma nuperka, o paskui žiūri, ką reikia daryti“, – sakė V.Andriukaitis.
„Argumentuojama, kad viską reikia koncentruoti vienose rankose, taip augtų patirtis, koncentruojama aparatūra. Iš kitos pusės, patirties turime Vilniuje, patirtis bent jau iš Vilniaus pusės būtų prarasta“, – pastebėjo S.Ročka.
Neurochirurgų teigimu, įkūrus vieną centrą, dingtų konkurencija tarp medikų, pacientai prarastų teisę rinktis, kur operuotis. Anot Neurochirurgų draugijos vadovo, kasmet apie 700 šimtus pacientų vien iš Klaipėdos turėtų važiuoti į Kauną. Kai kurie iš jų, anot neurochirurgo, iki ligoninės nespėtų nuvažiuoti.
„Skubi neurochirurgija pavojinga vežti į Kauną, nepaisant to, dalį skubios neurochirurgijos vis tiek planuojama nukreipinėti į Kauną. Mūsų pastabos, kad dalis ligonių numirs pakeliui, praleidžiamos pro ausis. Susidarė toks neabejotinas vaizdas, kad tai – kolegų iš Kauno protegavimas“, – sakė Neurochirurgų draugijos vadovas Romas Gvazdaitis.
Jo teigimu, dirbtinai nukreipiant ligonius į Kauną nieko sutaupyti nepavyks, nes ten reikės atnaujinti įrangą. O Vilniuje visa reikalinga aparatūra jau supirkta.
„Aš pasiskundžiau estams, kas Lietuvoje vyksta. Sako, pas juos sveikatos apsaugos ministerija neturi jokios galimybės kištis į ligonių srautų formavimą – yra įkainiai, yra finansavimas, ligoniai atsineša į ligoninę pinigus, ligoninės konkuruoja. Priverstinis srautų formavimas yra grįžimas prie planinės ekonomikos, kur buvome ir matėme, kuo tas dalykas baigiasi“, – teigė R.Gvazdaitis.
„Neurochirurgai turi operuoti. O planavimu turi užsiimti ministerija, Vyriausybė, ligoninių administracijos“, – atkerta V.Andriukaitis.
Kur ligoniai turės važiuoti operuotis stuburo ar galvos, turėtų paaiškėti per artimiausias savaites.
