Bet, kita vertus, praktika rodo, aukštasis mokslas nebegali užtikrinti darbo rinkoje reikalingų kvalifikuotų specialistų parengimo, o tai patvirtina darbdavių atsiliepimai ir profesinį išsilavinimą įgijusių asmenų sėkmės pavyzdžiai.
Daugumos požiūris keičiasi
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras – viena didžiausių ir moderniausių profesinio mokymo įstaigų, aktyviai bendradarbiaudama su pažangiomis Lietuvos ir Europos įmonėmis bei švietimo įstaigomis, įsitikino – keisti požiūrį į profesinį mokymą nėra lengva.
Kad dar daugiau ir plačiau būtina kalbėti apie profesinį mokymą, pritaria ir Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Žukauskaitė.
„Žmonių sąmonėje įaugęs „profkės“ įvaizdis mane stebina.
Dalyvaudamas susitikimuose su bendrojo lavinimo mokyklų mokiniais skeptiškai nusiteikusiam jaunuoliui mėginu įrodyti, kad realybė kitokia – darbdaviui reikia žmogaus, gebančio dirbti iškart. Jis nenori gaišti laiko darbuotojo mokymams, nori, kad jis atliktų darbą tuoj pat, kokybiškai ir kūrybiškai“, – pasakojo profesijos mokytojas Vaclovas Zelenkevičius.
Investuota 20 milijonų litų
Nors jaunuoliai vis dar labiau linkę rinktis prestižines aukštojo mokslo studijas, jau ir apie profesines mokyklas jie kalba kitaip. Mat dauguma jų apsilankė ir savo akimis įsitikino, kokios kokybiškos mokymo paslaugos ten teikiamos.
Tad nenuostabu, kad vis daugiau mokinių nusprendžia įgyti darbininkišką specialybę, o ir aukštųjų mokyklų absolventai nespjauna į profesines mokyklas, ten stoja tikėdamiesi gauti praktinių įgūdžių.
Viena tokių – vizualinės reklamos gamintojo specialybę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre pasirinkusi Svajūnė Ungurytė.
„Universitete mums sakė, kad baigę studijas dirbsime ministerijose ir savivaldybėse, tačiau ne kas kitas, o darbas man nuėmė rožinius akinius, nes pajutau, jog neturiu priemonių, padedančių atlikti konkrečias užduotis“, – sakė Svajūnė.
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro inicijuotoje diskusijoje profesinio mokymo įvaizdžio gerinimo klausimais pasisakęs psichologas Tomas Lagūnavičius laikosi tvirtos nuomonės: „Užmirštame, kad be įgūdžių nieko nebus. Sako, žinių visuomenė... Kokia žinių visuomenė? Įgūdžių visuomenė!
Kai žmogus turi įgūdžių, jo galimybės kur kas didesnės. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad pramonės įmonių vadovai, kurie savo išsilavinimą įgijo pirmiausia profesinėse mokyklose, dirba kur kas sėkmingiau, nes jie puikiai supranta savo srities aplinką ir žino, ką ir kaip dirba jos darbininkas. Suformuoti įgūdžius – tokia pridėtinė profesinės mokyklos vertė.“
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre mokoma inžinerijos, transporto, verslo, administravimo, paslaugų ir menų srities specialybių.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų, Energetikos sektorinio ir Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo centrų vadovas Aleksandras Osokinas tikina, kad besimokantys šiuolaikinio mechatroniko ir energetiko specialybių žino, jog Lietuvos darbo rinkoje jie bus vieni paklausiausių specialistų.
Beje, sektoriniai praktinio mokymo centrai yra skirti ne tiktai mokiniams ir mokytojams, jie taip pat pritaikyti visuomenės poreikiams. Tobulinti darbo įgūdžių čia kviečiami universitetų ir kolegijų studentai, paslaugomis gali naudotis pramonės ir energetikos sektorių darbdaviai, norintys kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Į praktinio mokymo bazę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre buvo investuota kone 20 milijonų litų. Ir šios investicijos pasiteisino.
Darbdaviai taip pat džiaugiasi galimybe naudotis praktinio mokymo centro baze, kurioje yra mokomi jų darbuotojai.
Vokietijos įmonių grupei „Martin“ priklausanti bendrovė „Metec“ įgyvendina Vokietijoje ypač populiarią dualinę – pameistrystės mokymo formą.
Bendrovės direktoriaus Sweno Griewaldo nuomone, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bazė niekuo nenusileidžia Vokietijoje esančioms mokymo įstaigoms.
Ministras ragina mokytis amato
Sektoriniuose centruose lankęsis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ne kartą reiškė palankumą profesinėms mokykloms.
Akivaizdu, kad galiausiai daugelis profesinio mokymo skeptikų neišvengiamai susidurs su gyvenimo realybe – reikia, kad kas nors ir bandeles keptų.
Kad amatas garantuoja skalsesnį duonos kąsnį, įrodo Vakarų šalių patirtis.
Jose dauguma jaunimo renkasi būtent profesinį mokymą ir vėliau džiaugiasi geru uždarbiu, o pačios šalys plėtoja pramonės sritis ir kuria pridėtinę ekonominę vertę. O Lietuvos jaunuolių klausiame, kur jie stos, tačiau ne kuo taps ir ne ką dirbs.
Taip demoralizuojame dirbančio žmogaus įvaizdį.
