Prieš keletą dienų Aplinkos ministerija paskelbė eilinį konkursą dėl kormoranų populiacijos gausos reguliavimo penkiose šalies kolonijose. Eilinis karas su vienų keikiamais, kitų užtariamais paukščiais vyks gegužę.
Kažin ar bus pasiūlyta kas nors naujo. Jau aštuonerius metus kormoranai baidomi nuo lizdų įvairiausiais būdais – vandenilio dujų pripildytais dujų balionais, vėliavėlėmis, kaliausėmis, šaudomomis petardomis, tarškalais, veidrodiniais siluetais, ultragarsu, kormoranų pavojaus balsą imituojančiais garso įrašais ir kitokiais triukšmais. Šitaip jie nuvaromi nuo lizdų, kad atvėsus kiaušiniams neišsiristų palikuoniai.
Daugiausiai diskusijų kyla dėl Juodkrantės sengirę siaubiančių kormoranų. Esą dėl šių ėdrūnų ne tik baigia sunykti sengirė, bet greitai nebeliks žuvų Kuršių mariose.
Neringos merui Dariui Jasaičiui atrodo, kad kasmet kormoranų baidymui skiriamos kelios dešimtys tūkstančių litų tarsi paleidžiamos vėjais. Pernai pasigirdo kalbų, kad kormoranus reikia šaudyti – kitos išeities nėra.
Prieš penkerius metus kažkam jau buvo kilusi tokia mintis – naikinti paukščius taikant į pačius lizdus. Tąkart Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai per kelias dienas surinko apie šimtą gaišenų ir kreipėsi į policiją, tačiau šaulių nustatyti nepavyko.
Šių metų pradžioje aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planą. Pagal jį iki 2018 metų Lietuvoje kormoranų populiacija neturėtų viršyti 2 tūkst. perinčių porų. Dabar jų – 5400.
Ryžtingai nusiteikęs ministras neatmetė ir kormoranų medžioklės galimybės. Tačiau prieš tokius planus iškart sukilo ornitologai. Jie pasipiktino, kad svarstant kormoranų likimo problemas nebuvo pakviesti nei mokslininkai, nei gamtininkai, nei nevyriausybinių organizacijų atstovai, daugelį metų tyrinėjantys šiuos paukščius ir vykdantys jų populiacijos monitoringą.
Lietuvos ornitologų draugija kreipėsi į visuomenę ir valdininkus prašydama nedelsiant sustabdyti tokių planų vykdymą ir paneigė keturis mitus apie didžiuosius kormoranus: esą kormoranai – svetimžemė, invazinė paukščių rūšis, jų nuolat gausėja, dėl jų nyksta žuvų ištekliai, jie smarkiai naikina miškus.
Neringos žvejai tikina, kad per sezoną kormoranai suryja 300 tonų žuvų - poilsiauti į Kuršių neriją atvykstantys žmonės esą greitai nebegalės nusipirkti šviežių ir rūkytų vandens gėrybių.
Kurorto merui gėda prieš svečius, kai jie išvysta nuniokotą sengirę ir apdergtą kelią – balkšvomis paukščių išmatomis padengtos pušys ir krūmynai džiūsta, nukenčia ir miško paklotė.
Diskusijoms galo nematyti. Atrodo, kad kormoranai kol kas išvengs šernų likimo. Prieš keturiolika metų Europos parlamento žuvininkystės komitetas priėmė Europos kormoranų populiacijos valdymo planą, skirtą mažinti didėjantį jų poveikį žuvų ištekliams, žuvininkystės ir vandens ūkiui. Tačiau šaudyti paukščius perėjimo vietose draudžia Europos Sąjungos teisės aktai.
Ką daryti? Kormoranai – gudrūs paukščiai. Jei jų nepašausi perimvietėje, kitur nebesugaudysi. Apie gresiantį pavojų jie iškart praneša saviškiams nerimastingai klegėdami.
Pasak D.Jasaičio, gana žaisti petardomis ir balionėliais. Reikia vieną kartą susėsti visiems suinteresuotiems asmenims ir aptarti visus kovos su šiais sparnuočiais būdus, konkrečiai nuspręsti, kaip elgtis toliau, kad būtų išsaugota unikali Kuršių nerijos gamta, vandens ištekliai.
Iš tikrųjų, gal dar ne viskas aptarta? Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Seimo narė konservatorė Aurelija Stancikienė prieš keletą metų siūlė mokytis iš norvegų, sugebančių bet kokį blogį paversti gėriu. Šiauriečiai iš kormoranų mėsos esą ruošia išskirtinius patiekalus.
Kažkada skurdžiai gyvenę senieji Kuršių nerijos žvejai paįvairindavo savo maisto racioną varniena. Kopose tinklais sugautoms varnoms perkąsdavo kaklą, sūdydavo statinėse ir apsirūpindavo maisto atsargomis visai žiemai. Tai buvo tradicinis vietinių žvejų verslas.
Tarpukariu varnieną siūlydavo kai kurie Nidos restoranai. Nesąžiningi smuklių savininkai apgaudinėdavo svečius - sakydavo, kad jie valgo vištieną. Vėliau neringiškiai mėgino atgaivinti. varnų gaudymo verslą, tačiau nuleido rankas – kuršių kulinarinis paveldas turistų nesuviliojo.
A.Stancikienė netgi svarstė idėją Nidoje įsteigti kormoranienos patiekalų restoraną, savininkams žadėjo perduoti kelis norvegų atsiųstus valgių receptus. Bt pasiryžėlių pelnytis iš neriją siaubiančių sparnuočių neatsiranda. Kuršių neriją kormoranai pradėjo lankyti prieš šimtmetį. Rašytiniuose šaltiniuose neužsimenama, ar senieji žvejai kopininkai, neniekinę varnų, medžiodavo ir valgydavo kormoranus su žuvies prieskoniu.
Gal apie tai papasakos naujojo mokslo populiarinimo filmo kūrėjai?
