„Mes, gyvenantys Lietuvoje, galime padėti palaikydami kuo glaudesnius ryšius su lietuvių bendruomenėmis, mokyklomis, dalydamiesi džiaugsmais, rūpesčiais ir kartu spręsdami iškilusias problemas. Norėtume, kad užsienio lietuviai ir toliau jaustų poreikį šviestis ir žinotų, jog Lietuvoje yra žmonių, padėsiančių įgyvendinti šį norą“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kancleris Dainius Numgaudis.
Lituanistika perlipa sienas
Lituanistinės mokyklos po pasaulį pasklidusios plačiai: per 160 mokyklų, kuriose mokosi daugiau negu 6,3 tūkst. vaikų, veikia 31-oje šalyje.
Nenustebkite, jei pamatysite lituanistinę mokyklą užsienyje lankantį trimetį: ir bendrojo ugdymo mokyklose, ir lituanistinėse mokyklėlėse mokosi ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų.
Anot D.Numgaudžio, naujos lituanistinės mokyklos steigiamos ne tik Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet ir Egipte, Turkijoje, Italijoje. „Vienos lituanistinės mokyklėlės turi senas, ne vieną dešimtmetį siekiančias ugdymo tradicijas, kitos – naujesnės lietuvių bendruomenės – dar tik kuria savo lituanistinio švietimo modelį užsienyje“, – pasakoja ŠMM kancleris.
Galimybė ir toliau mokytis lietuvių kalbos sudaroma užsienio šalių universitetų lituanistikos (baltistikos) centruose. Pasaulyje jų apie 40, daugiausia – Vokietijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Lituanistikos (baltistikos) centruose, kuriuose lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą studijuoja užsieniečiai, dėsto apie 100 mokslininkų. Dažniausiai ten dirba dėstytojai iš užsienio.
Anot pašnekovo, Lietuva baltistikos centrų studentams, besimokantiems lietuvių kalbos, konkurso būdu skiria valstybines K.Būgos stipendijas. Taip užsienio piliečiai raginami domėtis lietuvių kalba, kartu plečiamos lituanistikos studijų programos užsienyje, keliama jų kokybė, supažindinama su lietuvių kultūra.
Noriu mokytis Lietuvoje
Ne Lietuvoje gyvenantys, tačiau čia sumanę baigti bendrojo ugdymo mokyklą gali pasirinkti bet kurią Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklą. D.Numgaudis tikina, kad kiekviena mokykla sudarys sąlygas atvykusiam iš užsienio adaptuotis lietuviškoje aplinkoje, o, esant reikalui, įgyti trūkstamų žinių.
Pasirinkusieji mokytis Vilniaus gimnazijoje Vilniaus lietuvių namuose bus apgyvendinti bendrabutyje. Čia pat – valgykla, aktų salė, poilsio ir sporto kambariai. Mokslą, gyvenimą bendrabutyje ir maitinimą finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
Vilniaus lietuvių namuose mokosi užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikai, lietuvių kilmės tremtiniai, politinių kalinių palikuonys. Jei į Lietuvių namus užsuksite šiandien, čia sutiksite 300 moksleivių iš 26 pasaulio šalių. Anot D.Numgaudžio, ši mokykla Vilniuje populiariausia tarp jaunimo iš postkomunistinių šalių, tačiau daugėja moksleivių iš Vakarų Europos ir Amerikos.
„Nereikia baimintis dėl prastai mokamos lietuvių kalbos ar programų skirtumo. Lietuvių kalbos nemokantys moksleiviai metams priimami į išlyginamąją klasę ar grupę. Kadangi į Lietuvą atvykę jaunuoliai iki tol būna mokęsi pagal skirtingas programas, pusę metų jie dirba tik pagal kiekvienam individualiai pritaikytą tam tikro dalyko programą. Daugiau pamokų skiriama lietuvių kalbai lavinti. Per šias ir istorijos pamokas mokiniai padalijami į grupes. Be to, pusę metų jie nevertinami pažymiais“, – aiškina ŠMM kancleris.
Mokytis Lietuvoje čia nebūnant?
Jei moksleivis į užsienį išvyko gyventi laikinai, pradinio, pagrindinio ar vidurinio mokslo jis gali siekti nuotoliniu būdu. Tam reikia, kad tėvai raštu deklaruotų, jog mokinys pagal bendrojo ugdymo programas nesimoko ten, kur gyvena.
Tie, kurie į užsienį išsikėlė gyventi nuolat, nuotoliniu būdu gali mokytis lietuvių kalbos, istorijos, geografijos.
Šiandien taip užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius mokinius ugdo penkios mokyklos: Akmenės rajono suaugusiųjų mokymo centras, Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių S.Daukanto gimnazija ir Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.
Gauna papildomų balų
Mokiniai, kurie atvyko iš užsienio mokytis paskutinėse klasėse ir sėkmingai jas baigė, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dėl galimybės nemokamai siekti aukštojo mokslo užsienio lietuviai konkuruoja su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Tačiau atsižvelgiama į skirtingas vertinimo sistemas ir mokymo programas, esančias užsienio valstybėse.
Kaip teigė D.Numgaudis, norint paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose, pretenduojant į studijų krepšelius jiems pridedama papildomų balų.
Dar didesnio paskatinimo sulaukia abiturientai, baigę Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, Punsko Kovo 11-osios licėjų Lenkijoje, Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokyklą Rusijoje, Rygos lietuvių vidurinę mokyklą Latvijoje, Pelesos ir Rimdžiūnų vidurines mokyklas Baltarusijoje. Šiems moksleiviams prie jau minėtų balų pridedami papildomi.
Lietuvos aukštosiose mokyklose daugiausia studijuoja užsienio lietuvių iš Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau kasmet atvyksta užsienio lietuvių iš Ukrainos, Latvijos, Moldovos ir tolimesnių kraštų, tokių kaip JAV, Brazilija, Gruzija, Kazachstanas, Kipras.
ŠMM gali papildomai finansuoti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijas. Išeiviais laikomi Lietuvos piliečiai, ne mažiau kaip trejus metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos pilietybės.
Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis ir kuris save pripažįsta lietuviu.
