Vieni juokavo, kad Maskva pabudino miegančius agentus ir jie dabar vykdo slaptą diversiją. Antri vilniečiai spėliojo, galbūt kariai išsispyrė iš batų ir stačia galva nukrito į Neries tėkmę. Treti baiminosi, kad basos skulptūros buvo pagrobtos, kankinamos, o vėliau už jų galvas ir automatus bus paprašyta išpirkos, kuri pranoksta Vilniaus miesto skolas.
Pagrobėjai kitų Žaliojo tilto skulptūrų - darbininkų, valstiečių ir studentų - nelietė. Taikiniu tapo tik menininko Broniaus Pundziaus skulptūra „Taikos sargyboje“.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
Šie sovietinio meno kūriniai sostinėje laikas nuo laiko atsiduria ginčų sūkuryje. Vilniaus savivaldybei nelengva rasti rangovą, kuris pasiryžtų sutvarkyti šiuos tilto akcentus. Konkursas dėl Žaliojo tilto skulptūrų remonto kelis kartus baigėsi be rezultatų, nes niekas nepateikė jokių pasiūlymų.
Rangovų, kurie suremontuotų skulptūras su sovietiniais simboliais, savivaldybė pradėjo ieškoti dar pernai vasarą.
Žaliojo tilto skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, oficialiai yra saugomas kultūros paveldo objektas.
Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.
Pildoma.
