Areštavus klaipėdiečio A.Mėčiaus palikimą jo artimieji mėgino įrodyti, kad menininko gyvenimo draugė Dalia Bielskytė neperdavė antstoliams visų kūrinių, prašė jai skirti piniginę baudą, tačiau bylą pralaimėjo.
Klaipėdos apylinkės teismas, konstatavęs, kad D.Bielskytė buvo įtariama nepagrįstai, atmetė dailininko dukters Eglės Mėčiūtės ir jos atstovų prašymus, rašo „Lietuvos rytas“.
Galerijas aplankė prokurorai
Urna su A.Mėčiaus palaikais dar nebuvo nuleista į kapo duobę, kai uostamiesčio galerijose pasirodę teisėsaugininkai pradėjo teirautis, kiek dailininko paveikslų ten yra, kur laikomi, kam ir kada parduoti.
Namuose, kuriuose A.Mėčius gyveno su drauge poete D.Bielskyte, teisėsaugininkai ant sienų pamatė dailininko paveikslus. D.Bielskytei buvo pasakyta, kad ir ji negalės naudotis A.Mėčiaus kūriniais – nuosavybės teisės apribotos.
A.Mėčius savo paveiksluose ne kartą vaizdavo ir D.Bielskytę, dvi jos dukteris iš pirmosios santuokos, kurias mylėjo kaip savo vaikus.
Darbai – ginčytinas turtas
Prieš mirtį dailininkas mąstė apie nueitą kelią – rašė dienoraštį, paliko atsisveikinimo laišką, kuriame išliejo savo jausmus gyvenimo draugei. Apie testamentą nepagalvojo, tik brūkštelėjo laiško pabaigoje: „Visus paveikslus dovanoju Dalytei. Jeigu nereikia, sudeginkite.“
D.Bielskytė mėgino įrodinėti, jog kai kurie A.Mėčiaus jai dovanoti ir kiti paveikslai – ne tik namų interjero dalis, bet ir jos asmeninė nuosavybė. Parodė dailininko atsisveikinimo laišką.
Naujausią savo paveikslą A.Mėčius paliko savo darbo kambaryje, matomoje vietoje. Tai buvo paskutinė dovana moteriai, kurią mylėjo, su kuria praleido beveik vienuolika metų. Kūrėjo jausmus D.Bielskytei atskleidžia užrašas kitoje paveikslo pusėje: „Mylimai Dalytei“.
D.Bielskytei pranešta, kad visi namuose esantys A.Mėčiaus ir kitų autorių paveikslai areštuoti. Namus užgriuvę antstoliai juos įvertino kaip kilnojamąjį turtą, į kurį gali pretenduoti ir kiti paveldėtojai.
„Mano būsena, sielvartas dėl skaudžios netekties nieko nejaudino. Buvau priblokšta, kai jie šaltakraujiškai pareiškė, jog net paskutinis Arūno darbas, skirtas man asmeniškai, areštuotas kaip ginčytina nuosavybė“, – tramdydama ašaras pasakojo D.Bielskytė.
Duktė nori viską pasiimti?
Į prokurorus ir antstolius kreipėsi A.Mėčiaus duktė iš jo pirmosios santuokos – 24 metų studentė E.Mėčiūtė.
Mergina teismui pateikė ieškinį reikalaudama perduoti visus tėvo paveikslus.
Teismo sprendimu visose meno galerijose, dailininko ir D.Bielskytės namuose aptiktiems darbams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Sunerimusi, kad tėvo palikimas gali pradingti arba bus sugadintas, E.Mėčiūtė paprašė paveikslus išgabenti į laikinąją saugojimo vietą.
A.Mėčiaus darbai kurį laiką buvo sukrauti Klaipėdos Žvejų rūmų rūsyje.
D.Bielskytė dėl to krimtosi – reikalavo pagarbiau saugoti menininko palikimą. Darbai atsidūrė kitoje vietoje, paskui buvo perkelti į „neutralią teritoriją“ – individualiosios įmonės „Liepa“ patalpas.
Po skyrybų su pirmąja žmona A.Mėčius nutolo ir nuo dukters Eglės, beveik nebendraudavo su ja. Buvusi sutuoktinė su dukterimi pasirodė laidotuvėse.
„Pirmoji Arūno žmona Loreta Mėčienė – notarė, yra dirbusi ir prokuratūroje. Dukteriai ieškoti konsultantų nereikia“, – kalbėjo D.Bielskytė.
Nesurado nufilmuotų kūrinių
A.Mėčiaus artimiesiems atrodo, kad dailininkas būtų nuėjęs pas notarą ir parašęs testamentą, jeigu tiktai būtų norėjęs, kad jo palikimas atitektų D.Bielskytei. O jeigu neparašė, jo paskutinė valia – neaiški.
Peržiūrint antstolių aprašytus ir nufilmuotus paveikslus pastebėta, jog kai kurių darbų trūksta. D.Bielskytė antstoliams aiškino, kad užfiksuoti ne Arūno, o jo draugo klaipėdiečio tapytojo Liudviko Natalevičiaus darbai, išvežti į parodą Vilniuje ir jam grąžinti.
Įtarusi, kad D.Bielskytė galėjo nuslėpti šiuos paveikslus ir šūsnį senų piešinių, E.Mėčiūtė paprašė antstolių užtikrinti teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių visiems tėvo kūriniams taikymą.
Įklampintas kitas dailininkas
Pareikalauta areštuoti ir L.Natalevičiaus paveikslus. Suinteresuotiesiems asmenims, menotyros sąvokų neįvaldžiusiems juristams teismo posėdžiuose nebuvo apibrėžti ginčo objektą - apibūdinti A.Mėčiaus darbus. Dar sunkiau sekėsi charakterizuoti savito braižo dailininko L.Natalevičiaus kūrybą – tiksliau nurodyti, ką jis pavaizdavo savo paveiksluose.
L.Natalevičiaus abstrakčiają tapybą antstoliai mėgino įvardyti savaip: „trys žalios galvos juodame fone“, „keturi rudi gyvūnai raudonomis galvomis“. Jie nustebo sužinoję, kad A.Mėčiaus ir D.Bielskytės namuose šie paveikslai atsidūrė tik todėl, kad L.Natalevičius pats juos čionai atnešė -- rengėsi eksponuoti vienoje poetės kuruojamoje parodoje.
Ne L.Natalevičiui visiškai nepažįstami pretendentai į jo nuosavybę, o pats autorius teisėjai Mildai Valiulytei įrodinėjo, kad jis, o ne kas kitas, yra į antstolių sudaryto A.Mėčiaus kūrinių sąrašą nežinia kaip patekusių šešių paveikslų savininkas.
„Dailės parodas organizuoja meno galerijos, kuratoriai. Būtų kvaila, jeigu dailininkai vieni kitiems pardavinėtų savo kūrinius. Aš A.Mėčiui savo paveikslų nedovanojau, neskolinau, nebuvau jų vienaip ar kitaip jam perleidęs“, – savo teises į dailės kūrinius, kurių pasigedo antstoliai, M.Valiulytei mėgino išaiškinti jubiliejinei parodai besirengiantis L.Natalevičius.
Suiteresuotųjų asmenų ir jų atstovų įtarimai, kad D.Bielskytė neva nuslėpė kelis šimtus senų A.Mėčiaus piešinių bei eskizų, neperdavė saugoti L.Natalevičiaus kūrinių, teisme subliūško. Moteris viską atidavė, bet antstoliai patys susipainiojo – studijų laikų A.Mėčiaus piešinių kažkdėl neįtraukė į teismo sprendimu areštuotų dailės kūrinių aprašus.
Ieškovų prašymus atmetė
Suinteresuotieji asmenys, užuot atsiprašę atsakovų dėl apmaudžios klaidos, ir toliau kalė prie kryžiaus D.Bielskytę – reikalavo moteriai skirti piniginę baudą iki 1000 už tai, kad ji neva pažeidė A.Mėčiaus kūriniams skirtų apsaugos priemonių taikymo tvarką, nors jokių pažeidimų nebuvo.
Klaipėdos apylinkės teismas ieškovų prašymus atmetė, konstatavęs, kad D.Bielskytė, net ir norėdama, niekaip negalėjo perduoti antstoliams A.Mėčiaus kūrinių, nes jau anksčiau juos perdavė -- įvykdė to paties teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. O tapytojas L.Natalevičius, kaip paaiškėjo teisme, čia apskritai niekuo dėtas.
"Šis procesas - tik apšilimas prieš kitą kovą. Mano ginamosios laukia dar viena pretendentų į A.Mėčiaus palikimą užkurta civilinė byla dėl velionio dailininko paveikslų (dovanotų privatiems asmenims, perduotų įvairioms meno galerijoms ir net nupirktų) paėmimo iš neva neteisėto valdymo", - kalbėjo D.Bielskytės advokatas H.Mackevičius.
D.Bielskytė bylos baigtį komentavo santūriai: "Ieškovai šitaip siekė mane įskaudinti, bet paniekino ir Arūno atminimą, jo kūrybą. Pasityčiota iš teismo - sugaišta daug laiko nagrinėjant iš piršto laužtus prašymus ir pareiškimus".
