Aštuntą valandą vakaro pagaliau atsidaro operacinės durys. Bet operacija nesibaigė – ji tik dabar prasidės.
Kol iš galvos bus pašalintas auglys, gali ir prašvisti. Kažin ar nesudrebės neurochirurgo ranka?
Ar norėtumėte atsidurti paciento, kuriam sudėtinga galvos smegenų operacija planuojama naktį, vietoje?
Su tokia dalia priversti susitaikyti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgų pacientai.
Šioje Lazdynuose esančioje ligoninėje neurochirurginės operacijos atliekamos dviejose operacinėse, todėl susidaro eilės, o naktinis darbas jau seniai tapo neurochirurgų kasdienybe, rašo „Lietuvos rytas“.
Tuo metu kitame miesto pakraštyje, Santariškių klinikose, tuščias stovi puikiai įrengtas 8 milijonus litų kainavęs Neurochirurgijos skyrius.
Į operacinę – ir naktį
Planai Santariškėse įkurdinti neurochirurgus atsirado dar prieš dešimtmetį.
Vyriausybės strateginiam komitetui pritarus, Santariškių klinikos turėjo išsiplėsti ir virsti ligonine, kurioje teikiama įvairiapusiška pagalba.
Pernai įkurtuves naujajame ligoninės korpuse atšventė Akušerijos ir ginekologijos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriai. Buvo laukiama tiktai neurochirurgų.
„Ir Neurochirurgijos skyrius galėjo pradėti veikti jau beveik prieš metus. Bet sėdime čia, Lazdynuose. Mes norime dirbti, mums neįdomi politika. Tačiau mūsų sąlygos dirbti labai apribotos“, – rankomis skėstelėjo RVUL Neuroangiochirurgijos centro vadovas Saulius Ročka.
Neurochirurgai dabar grūdasi dviejose operacinėse.
Susidaro pacientų eilės, todėl operuojama kiaurą parą. Sudėtingesnės operacijos, trunkančios aštuonias ar dešimt valandų, pradedamos tik vakare.
Lazdynų ligoninėje neurochirurgams trūksta ne tik operacinių, bet ir tam tikrų diagnostikos priemonių, laboratorijos, kai kurių specialybių gydytojų. Jie su pavydu žiūri į Santariškes, kur sukurta visa reikalinga infrastruktūra, nupirkta įranga.
Kas trukdo perkraustyti?
„Pasigirdo kalbų, kad kelti neurochirurgus į Santariškes – lėšų švaistymas, esą negalima skaldyti neurochirurgijos.
Ir kartu kalbama apie naujas investicijas Lazdynų ligoninėje – bus perkama aparatūra, rengiamos patalpos, jau suplanuota skirti daugiau lovų ir įrengti dar vieną operacinę.
Po dešimties metų gal ir čia bus modernus skyrius. Bet visa tai jau stovi nenaudojama Santariškėse“, – apmaudžiai kalbėjo S.Ročka.
Bando išsaugoti specialistus
RVUL direktorius Algimantas Pamerneckas nenori paleisti neurochirurgų iš savo glėbio.
Ir tai suprantama – netekusi neurochirurgijos, kuri laikoma elitine medicinos šaka, ši ligoninė neteks ir prestižo, ir pajamų.
Tačiau medikus užgulę sunkumai, pasak jo, laikini.
„Operacinių renovacija dabar privertė mus dirbti daugiau valandų. Bet kolegos paliudys, kad užsienyje – tiek Šveicarijoje, tiek Belgijoje – visiškai normalu eiti į operacinę septintą ar aštuntą vakaro“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino A.Pamerneckas.
Nerimą keliantys planai
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio teigimu, naujojo skyriaus Santariškėse likimas bus sprendžiamas, kai bus patvirtintas neurochirurgijos sistemos restruktūrizavimo planas.
„Diskutuojame dėl visos neurochirurgijos Lietuvoje, kad nebūtų taip, jog pirma nuperka aparatūrą, o po to svarsto, ką su ja daryti.
Lovų perteklius – didžiulis, resursų perteklius – didžiulis, todėl ta praktika, kai pirmiau pramuši pinigus, susiperki aparatūrą ir po to svarstai, ką daryti, negali būti toleruojama“, – pareiškė ministras, tuo priblokšdamas Santariškių klinikų vadovus.
Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstomi restruktūrizavimo planai kelia nerimą ne tik vilniečiams, bet ir neurochirurgams, dirbantiems kituose miestuose.
Pagal šiuos planus neurochirurgijos paslaugas ketinama koncentruoti Kaune. Mažesniuose centruose – Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose – palikti traumatologijos punktus ir šiek tiek stuburo operacijų, o Vilniuje operacijas apriboti. Dauguma paslaugų būtų perkelta į Kauną.
„Susidaro vaizdas, kad į priekį stumiami mūsų kolegos kauniečiai“, – įvertino Neurochirurgų draugijos vadovas Romas Gvazdaitis, dirbantis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Darbas naktį – neįmanomas
Ciuriche (Šveicarija) daugiau kaip penkiolika metų dirbantį neurochirurgą profesorių Evaldą Česnulį nustebino RVUL direktoriaus A.Pamernecko teiginys, jog Šveicarijoje ar kitose šalyse įprasta praktika, kai planinė operacija pradedama aštuntą valandą vakare.
„Maskvoje ir Pekine man teko matyti ištisą parą veikiančius odontologijos centrus, kur dantis gali užplombuoti nors ir ketvirtą valandą ryto, jeigu tik nerūpi, kaip tuo metu jaučiasi gydytojas. Bet neurochirurgija – viena subtiliausių medicinos sričių, ir galiu garantuoti, kad Šveicarijoje to nėra nei valstybinėse, nei privačiose klinikose.
Nė vienas neurochirurgas net už labai didelius pinigus nestos prie operacinio stalo artėjant nakčiai, jeigu jo laukia daugybę valandų trunkanti operacija. Juk neurochirurginėms operacijoms reikalingos ramios rankos, žvalus protas ir adekvati reakcija, taip pat visa darniai funkcionuojanti technikos ir personalo infrastruktūra.
Kažin ar ministras norėtų, kad jo ar jo artimo žmogaus smegenyse per naktį krapštytųsi dorai nepailsėjęs neurochirurgas?“ – klausė medikas.
Tokio dydžio šalyje kaip Lietuva, pasak E.Česnulio, turi būti du, idealiu atveju – trys neurochirurgijos centrai. Dėl jų konkurencijos laimėtų ir medikai, ir pacientai.
„Bet kažkodėl ministras eina atgal prie sovietinių laikų modelio, kai būdavo vienas institutas respublikai – dabar norima atiduoti monopoliją atgal į kauniečių rankas.
Kaip žmogus, kurio tėvai gyvena Lietuvoje, norėčiau, kad čia būtų galimybė rinktis gydymo įstaigą, kad pacientai gautų kokybišką paslaugą, o ne vyktų gydytis pagal kieno nors aklai primestas direktyvas“, – sakė E.Česnulis.
Pasak E.Česnulio, Ciurichą ir Bazelį skiria 100 kilometrų, tačiau šioje Šveicarijos dalyje, kur įsikūrę beveik 3 milijonai gyventojų, veikia net trys universitetinės ligoninės, turinčios neurochirurgijos centrus. Kiekviename jų atliekama po 1,5–2 tūkstančius operacijų per metus.
Be to, Ciuriche veikia penkių privačiai praktikuojančių neurochirurgų grupė, kuriai priklauso ir E.Česnulis, per metus atliekanti daugiau kaip 1500 pačių sudėtingiausių galvos smegenų ir stuburo operacijų.
Monopolija dar niekam nebuvo naudinga
Valmantas Budrys, VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas:
„Neurochirurgijos centro Santariškėse idėja neatsirado tuščioje vietoje – to link buvo einama gal dešimt metų. Naujajame korpuse skirta vietos palatoms, įrengtos dvi operacinės, nupirkta aparatūra, skirta lėšų ir trečiajai operacinei.
Sėkmingam neurochirurgų darbui reikalingos kitos tarnybos. Santariškėse veikia Neurologijos centras, pažangi Radiologinė tarnyba, pažangiausios laboratorijos, čia pat – Patologijos centras.
Visus tyrimus galima atlikti dar operacijos metu. Visa tai, ką turime Santariškėse, padeda užtikrinti gerą neurochirurgų darbo rezultatą.
Viskas yra paruošta – tereikia priimti sprendimą, ir visavertė neurochirurgijos tarnyba gali pradėti veikti.
Ir Vilniuje, ir Kaune yra universitetai, rengiantys medikus, turime du akademinius ir gydymo centrus. Bet neurochirurgiją norima koncentruoti viename. Kaip žinoma, monopolija dar niekam nebuvo naudinga.“
